Lietuvos IT įmonės atranda produktų studijas: kaip paslaugų kūrėjai tampa technologijų autoriais

Lietuvoje daug metų dominavo informacinių technologijų paslaugos: programuotojai dirbo užsienio užsakovams, o pajamos priklausė nuo išdirbtų valandų. Pastaruoju metu vis daugiau IT bendrovių bando keisti modelį ir kurti savo produktus.

Ši kryptis dažnai prasideda nuo vidinių produktų studijų, kurios egzistuoja greta tradicinių paslaugų. Tokia transformacija dar vyksta tyliai, tačiau jos pasekmes artimiausiais metais gali pajusti ir darbuotojai, ir klientai, ir investuotojai.

Nuolatinės paslaugos ar nuosavas produktas: kuo skiriasi modeliai

Paslaugų IT įmonė tradiciškai dirba pagal užsakymą: klientas pateikia poreikį, įmonė sudaro komandą, projektas vykdomas sutartu laikotarpiu. Pajamos gana prognozuojamos, bet priklauso nuo užsakymų srauto ir valandinių įkainių.

Produktų kūrimo modelis kitoks. Įmonė pati investuoja į idėją, vysto technologiją ir siekia, kad ją naudotų daug skirtingų klientų. Pirmieji metai dažnai būna nuostolingi, tačiau sėkmingam produktui atsiradus rinkoje, pajamos nebepririštos prie žmonių skaičiaus ir darbo valandų.

Būtent šis mastelio efektas ir traukia Lietuvos IT bendroves. Brandesni paslaugų kūrėjai mato, kad vien didinti komandų skaičių tampa sudėtinga, o konkurencija dėl tų pačių užsakymų Baltijos ir Vidurio Europos regione aštrėja.

Kodėl IT įmonės kuria produktų studijas

Viena dažniausių priežasčių, kodėl atsiranda produktų studijos, yra noras turėti didesnę derybinę galią ir stabilumą. Nuosavas produktas, jei jam sekasi, leidžia mažiau priklausyti nuo vieno ar kelių stambių užsakovų sprendimų.

Kita priežastis susijusi su darbuotojų motyvacija. Programuotojams ir dizaineriams vis dažniau svarbu ne tik atlikti užduotis, bet ir dalyvauti kuriant ilgalaikį sprendimą, matyti, kaip produktas tobulėja ir auga rinkoje. Produktų studijos sudaro sąlygas tokiai patirčiai nepaliekant darbdavio.

Galiausiai, paslaugų įmonės turi sukaupę daug patirties konkrečiose nišose, pavyzdžiui, logistikos, finansinių technologijų ar sveikatos priežiūros srityse. Vidinė produktų komanda gali išnaudoti šias žinias ir spręsti realias, per projektus pastebėtas kliento problemas.

Kaip atrodo produktų studija paslaugų įmonėje

Praktikoje produktų studija dažniausiai nėra atskira dukterinė įmonė, o veikiau vidinis padalinys. Jis turi savo komandą, biudžetą ir prioritetus, tačiau dalijasi bendra infrastruktūra, personalo ir pardavimų funkcijomis.

Tokios komandos dažnai startuoja nedidelės: keli programuotojai, dizaineris, produktų vadovas ir pardavimų ar rinkodaros atstovas. Pirmasis etapas orientuotas į idėjos validavimą, bandymus su pirmaisiais klientais ir greitą funkcionalumo keitimą pagal grįžtamąjį ryšį.

Augant produktui, kyla klausimų dėl organizacinės struktūros. Dalis įmonių nusprendžia išskirti produktą į atskirą juridinį vienetą, kitos laiko jį bendrame portfelyje ir balansuoja tarp paslaugų ir produktinio verslo.

Rizikos ir kliūtys: nuo finansavimo iki kultūros

Pereiti prie produktinio modelio nėra paprasta. Pirmoji kliūtis yra finansavimas: paslaugų veikla generuoja pelną gana greitai, o produktams reikia ilgalaikių investicijų ir kantrybės. Valdyboms tenka priimti sprendimus, kiek pelno skirti eksperimentams ir kaip ilgai laukti rezultatų.

Antra rizika susijusi su klientų fokusu. Jei didžioji dalis pajamų vis dar gaunama iš paslaugų, vadovams lengviau skirti geriausius specialistus pelningiems projektams, o ne rizikingam produktui. Taip vidinė studija gali tapti amžinu „antruoju prioritetu“.

Kultūriniai skirtumai taip pat nemaži. Paslaugų projektuose komandai padeda aiški kliento specifikacija ir terminas, o produktų vystymas reikalauja daugiau nežinomybės, eksperimentų ir gebėjimo pripažinti, kad pradinė idėja buvo neteisinga.

Ką tai keičia darbuotojams ir atlyginimams

Darbuotojų požiūriu, produktų studijų atsiradimas dažnai reiškia platesnę karjeros pasirinkimo galimybę toje pačioje įmonėje. Vieni nori stabilumo ir aiškaus darbo grafiko, kiti siekia dalyvauti rizikingesniuose, bet įdomesniuose produktuose.

Dalis bendrovių produktų komandoms siūlo kitokias motyvavimo schemas: ne tik fiksuotą atlyginimą, bet ir premijas ar opcionus, susietus su produkto sėkme. Tai patrauklu specialistams, norintiems labiau jausti ryšį su rezultatu, bet kartu kelia klausimą, kaip sąžiningai paskirstyti naudą tarp paslaugų ir produktų komandų.

Kita vertus, jei produktui sekasi, įmonė gali sukurti daugiau gerai apmokamų vietų ne tik programuotojams, bet ir rinkodaros, pardavimų, klientų sėkmės specialistams. Tai plečia IT sektoriaus profesijų spektrą Lietuvoje.

Poveikis klientams ir rinkai

Klientams toks pokytis atneša ir privalumų, ir naujų klausimų. Iš vienos pusės, paslaugų įmonė, turinti savo produktą, dažnai geriau supranta rinkos poreikius ir gali pasiūlyti apgalvotus, jau patikrintus sprendimus. Tai ypač aktualu mažesnėms įmonėms, kurios negali sau leisti ilgų individualių projektų.

Iš kitos pusės, kyla interesų konfliktų rizika. Įmonė, vystanti konkretų produktą, gali būti mažiau linkusi kurti klientui alternatyvų sprendimą, jei jis konkuruotų su jos pačios siūloma platforma. Todėl svarbu aiškiai susitarti dėl lūkesčių ir iš anksto aptarti, kokie projektai įmonei priimtini.

Lietuvos IT sektoriui bendrai produktų studijų gausėjimas reiškia didesnę vertės grandinės dalį šalyje. Jei anksčiau dauguma sprendimų buvo sukurti Lietuvoje, bet nuosavybės teisės ir pelnas likdavo užsienio užsakovams, dabar vis dažniau atsiranda vietinių technologijų prekių ženklų.

Ko tikėtis per artimiausius kelerius metus

Artimiausiu laikotarpiu galima tikėtis, kad dauguma Lietuvos paslaugų IT įmonių turės bent vieną ar kelis produktinius eksperimentus. Ne visi jie taps sėkmingomis platformomis, dalis liks nišiniai ar bus uždaryti, tačiau pats gebėjimas generuoti idėjas ir testuoti jas rinkoje bus svarbi kompetencija.

Investuotojams tai atveria naujų galimybių. Vietoje klasikinių startuolių, kurie pradedami nuo nulio, atsiranda „spin-off“ tipo projektų, gimstančių iš jau veikiančių paslaugų bendrovių. Tokie projektai dažnai turi stipresnę komandą, esamus klientų santykius ir aiškiai suprantamą problemą.

Viešajam sektoriui ir švietimo institucijoms nauja tendencija signalizuoja, kad IT specialistams vis dažniau reikės ne tik techninių, bet ir produktų vystymo, vartotojo patirties ir verslo supratimo kompetencijų. Tai gali keisti ir studijų, ir mokymų programas.

Kaip IT įmonėms pasirengti produktų keliui

Įmonėms, svarstančioms apie produktų studijos įkūrimą, ekspertai dažnai rekomenduoja pradėti nuo aiškios strategijos: kokias problemas norima spręsti, kiek laiko ir resursų skiriama eksperimentams, kada bus priimami sprendimai tęsti ar stabdyti.

Dar vienas svarbus aspektas yra atvira komunikacija su darbuotojais. Reikia aiškiai paaiškinti, kuo produktų komandos darbas skirsis, kokios rizikos ir galimos naudos, kaip bus vertinami rezultatai ir kokios karjeros galimybės atsivers ateityje.

Galiausiai, verta realistiškai įsivertinti, kokio masto produktų portfelis įmonei įkandamas. Geriau dėmesį sutelkti į kelis kryptingus bandymus, nei išskaidyti resursus dešimtims idėjų, kurioms nuolat trūks laiko ir komandos dėmesio.

Išvada: nuo paslaugų prie autorystės

Lietuvos IT sektorius juda nuo samdomo kūrėjo prie technologijų autoriaus vaidmens. Produktų studijos paslaugų įmonėse yra vienas iš šio pokyčio etapų, leidžiantis derinti santykinai stabilias paslaugų pajamas ir galimybę užauginti nuosavus sprendimus.

Nors rizikų netrūksta, sėkmingi pavyzdžiai gali turėti ilgalaikį poveikį visai ekonomikai: nuo aukštesnės pridėtinės vertės iki naujų darbo vietų ir didesnio Lietuvos matomumo tarptautinėje technologijų erdvėje.