Metano stebėsenos startuolis „AIRMO” pritraukė 5 mln. eurų palydovų misijai finansuoti

Paskelbė Mantas Kazlauskas
4 min. skaitymo

„AIRMO“ – Berlyne ir Liuksemburge įsikūręs kosmoso technologijų („SpaceTech“) startuolis, kuriantis pažangią šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos sistemą.

Bendrovė pranešė pritraukusi 5 mln. eurų pradinės (Seed) stadijos investicijų. Šios lėšos bus skirtos pirmajai palydovų misijai, kurią planuojama pradėti 2027 m., taip pat – stebėsenos iš oro plėtrai.

Investicijų etapui vadovavo „Ananda Impact Ventures“. Prie finansavimo taip pat prisidėjo „Unconventional Ventures“, „kopa ventures“, „Desai Ventures“, „Hypernova / New Venture Securities“, o strateginiais investuotojais tapo du „EQT Partners“ atstovai – Matthias Fackler ir Francesco Starace. Prie raundo prisijungė ir esami investuotojai, įskaitant „Antler“, „Findus Ventures“, „E2MC“ ir „Pilabs“.

„AIRMO turi paprastą misiją: padėti operatoriams rasti ir sustabdyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų nuostolius, pradedant nuo metano. Sukūrėme unikalų prietaisą šiam tikslui pasiekti.

Gavę šį finansavimą, pereiname nuo patvirtinimo (validacijos) prie nuolatinės stebėsenos, kuri padės išspręsti šią problemą. O pirmosios palydovų misijos startas yra didelis žingsnis įgyvendinant mūsų ambiciją stebėti 12 mln. energetikos objektų visame pasaulyje“, – teigė „AIRMO“ vadovė Daria Stepanova.

„AIRMO“ įkurta 2022 m. Įkūrėja Daria Stepanova – raketų inžinierė ir serijinė verslininkė, jau įgyvendinusi 12 sėkmingų palydovų paleidimų. Bendrovė projektuoja, gamina ir eksploatuoja nuosavas metano stebėsenos priemones.

Tarp siūlomų sprendimų – dronais atliekama metano stebėsena tikslinei nuotėkių paieškai, užtikrinanti objekto lygmens tikslumą; orlaiviuose montuojama metano stebėsenos sistema plačių teritorijų metano žemėlapiams sudaryti; optinis dujų vaizdinimas (OGI), leidžiantis realiuoju laiku termiškai vizualizuoti nuotėkius; liepsnos jonizacijos detektorius (FID) itin jautriai metano verifikacijai; taip pat nuolatinė metano stebėsenos sistema (CMS), skirta fiksuotose vietose vykdomai realaus laiko priežiūrai.

Bendrovė, remiama Europos kosmoso agentūros, teigia sukūrusi pirmąjį pasaulyje aktyvų kosminį šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos instrumentą, kuriame sujungtas trumpųjų bangų infraraudonųjų spindulių (SWIR) vaizdintuvas ir mikro-LiDAR (šviesos aptikimo ir nuotolio matavimo) sistema. „AIRMO“ teigimu, pirmą kartą tokios galios jutiklis buvo miniatiūrizuotas taip, kad tilptų mažame palydove.

Pasak bendrovės, technologija yra dvigubai tikslesnė už esamas sistemas – praktiškai tai reiškia galimybę iš 500 km aukščio aptikti automobilio dydžio metano nuotėkį.

„AIRMO“ duomenimis, metano emisijos sudaro apie 30 % Žemės atšilimo, tačiau net 70 % nuotėkių lieka nepranešti.

Bendrovė taip pat pabrėžia, kad metano nuotėkiai energetikos įmonėms yra didelis iššūkis: jie esą kasmet kainuoja apie 86,6 mlrd. eurų (100 mlrd. JAV dolerių).

Tai prilygsta 15 % investicijų į naftos ir dujų gavybos (upstream) segmentą, įskaitant 25,9 mlrd. eurų (30 mlrd. JAV dolerių) tiesioginius pajamų praradimus.

„AIRMO“ technologija jau naudojama komercinėse operacijose – dronais ir lėktuvais vykdomose stebėsenos misijose Europoje, Centrinėje Azijoje ir MENA regione (Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje). Tarp esamų klientų įvardijamos didelės energetikos bendrovės, tokios kaip „Uniper“, „Total“ ir „ESCE“.

„Metano nuotėkių mažinimas šiandien yra efektyviausias būdas dekarbonizuoti energetikos pramonę. „AIRMO“ gebėjimas iš kosmoso itin tiksliai kiekybiškai įvertinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas yra lūžis, pagaliau sprendžiantis reikšmingą skaidrumo problemą energetikos sektoriuje.

Nuo pat pradžių rėmę komandą, didžiuojamės galėdami ir toliau palaikyti jų kelią, jiems artėjant prie pirmojo palydovo paleidimo“, – sakė „Ananda Impact Ventures“ atstovė Alina Bassi.

Gautas kapitalas bus panaudotas pereinant nuo sėkmingų bandomųjų projektų prie komercinių operacijų mastelio didinimo. „AIRMO“ planuoja 2027 m. paleisti pirmuosius palydovus ir pradėti operatyvų duomenų teikimą.

Taip pat ketinama plėsti oro stebėsenos kampanijas Europoje, MENA ir Centrinėje Azijoje, pereinant prie reguliarios operacinės stebėsenos bei finansuojant pilną naudingosios apkrovos ir palydovo integraciją. Be to, lėšos bus nukreiptos tarptautinei plėtrai – bendrovė planuoja įsitvirtinti MENA regione įsteigdama vietinę komandą.

Primename, kad 2023 m. bendrovė buvo paskelbusi pritraukusi 5,2 mln. eurų prieš pradinės stadijos (Pre-Seed) investicijų iš kosmoso ir poveikio (impact) investuotojų bei laimėjusi reikšmingą kontraktą su Europos kosmoso agentūra.

Dalintis šiuo straipsniu
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *