Mokslininkai kruopščiai atkuria seniausią žinomą naktinio dangaus žemėlapį, kuris ilgą laiką buvo laikomas prarastu visiems laikams. Tai daroma rentgeno spinduliais skenuojant pergamentą, kuriame po vėlesniu tekstu slypi žvaigždžių katalogas.

Manoma, kad šis kosmoso žemėlapis yra garsiojo senovės astronomo Hiparcho (apie 190–120 m. pr. Kr.) darbas. Jis gyveno gerokai iki teleskopo išradimo. Hiparchas laikomas pirmuoju Vakarų pasaulio astronomu, mėginusiu sudaryti tokį katalogą, taip pat vienu pirmųjų, nustatinėjusių Saulės ir Mėnulio judėjimą.

Iki šiol vienintelis Hiparcho gyvenimo darbo pėdsakas buvo jo parašytas komentaras apie du veikalus, aprašančius žvaigždynus – tekstus, su kuriais Hiparchas turėjo nemažai nesutarimų.

Tačiau dabar atsirado galimybė pasiekti daug išsamesnį ir informatyvesnį Hiparcho darbą. Ši istorija prasidėjo 2022 metais, kai atidžiai išanalizavus VI amžiaus vienuolyno rankraštį paaiškėjo, jog jame gali būti paslėptas Hiparcho sudarytas žvaigždėlapis.

Viduramžiais pergamentas buvo brangus, todėl jį dažnai nuvalydavo nuo rašalo ir panaudodavo dar kartą. Panašu, kad būtent taip nutiko ir šiuo atveju.

Nors astronominio teksto pėdsakai šiame lape buvo pastebėti ir anksčiau, 2022-aisiais tyrėjams pavyko susieti aptiktas užuominas apie Žemės precesiją (ašies svyravimą) su laikotarpiu, kai Hiparchas galėjo dirbti.

Naujausias šios neįprastos atkūrimo istorijos etapas vyksta dabar. Rankraštis, žinomas kaip „Codex Climaci Rescriptus“, rentgeno spinduliais skenuojamas „SLAC National Accelerator Laboratory“ laboratorijoje – siekiama išsiaiškinti, kiek dar paslėpto turinio jis gali turėti.

Sinchrotrono dalelių greitintuvas, naudojamas tyrimams, sukuria rentgeno spindulius, pagreitindamas elektronus beveik iki šviesos greičio. Tokie spinduliai leidžia atskirti skirtingas medžiagoje esančias chemines sudedamąsias dalis nepažeidžiant trapaus pergamento.

„Tikslas – atkurti kuo daugiau šių koordinačių“, – KQED žurnalistei Ayah Ali-Ahmad sakė istorikas Victor Gysembergh iš Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro CNRS.

„Tai padės atsakyti į vienus svarbiausių klausimų apie mokslo gimimą“, – teigė V. Gysembergh.

„Kodėl žmonės pradėjo užsiimti mokslu prieš daugiau nei 2 000 metų? Kaip jie taip greitai tapo tokie geri? Koordinates, kurias randame, yra neįtikėtinai tikslios, turint omenyje, kad jos nustatytos plika akimi“, – aiškino V. Gysembergh.

Vienuoliai, vėliau perrašę žvaigždžių katalogą, naudojo rašalą, kuriame gausu geležies. Tačiau po juo esantis tekstas – graikų kalba, o ne sirų (siriakų) kalba, kuria rašė vienuoliai – pasižymi kalcio „parašu“. Būtent tai suteikia tyrėjams galimybę atskleisti paslėptą raštą.

Pažanga jau matoma: atkurta keletas žvaigždžių aprašymų ir rasta nuoroda į „Vandenį“ (Aquarius). Tikimasi, kad tęsiant skenavimą ekspertams pavyks išgauti tiek detalių, kiek jų slepia rankraštis.

Manoma, kad „Codex Climaci Rescriptus“ iš pradžių buvo rastas Egipte, Šv. Kotrynos vienuolyne – seniausiame pasaulyje nuolat veikiančiame krikščioniškame vienuolyne. Šiam tyrimui rankraštis atsargiai atgabentas iš Vašingtone esančio „The Museum of the Bible“.

Pats transportavimas buvo sudėtinga operacija: rankraščio lapai įdėti į specialiai pagamintus rėmus, sudėti į dėklus su kontroliuojama drėgme ir gabenti rankomis. Skenavimo patalpoje taip pat sąmoningai reguliuojamas apšvietimas, kad būtų išvengta tolesnio rašalo blukimo.

Šiuo metu „SLAC National Accelerator Laboratory“ laboratorijoje skenuojama tik 11 puslapių. Iš viso rankraštį sudaro apie 200 puslapių, tačiau jie išsibarstę po skirtingas pasaulio vietas, todėl, siekiant atkurti visą žemėlapį, gali prireikti papildomo tarptautinio koordinavimo.

Nepaisant laukiančių iššūkių, pati galimybė atkurti patį pirmąjį naktinio dangaus žemėlapį yra stulbinanti – ypač turint omenyje, kad manyta, jog jo niekas daugiau nebepamatys.

„Dabar esu savo susižavėjimo viršūnėje“, – KQED sakė V. Gysembergh.

„Dėl naujo skenavimo, kurį pradėjome, eilutė po eilutės ima ryškėti senąja graikų kalba parašytas astronominio rankraščio tekstas“, – pasakė V. Gysembergh.