Augant energijos poreikiui, visame pasaulyje atsiranda naujų gamybos būdų. Pastarųjų įvykių Artimuosiuose Rytuose fone dar labiau išryškėjo būtinybė mažinti priklausomybę nuo naftos ir anglies. Tuo pat metu pristatyta ir nauja sistema, galinti kaupti energiją iš šviesos ir ją panaudoti švariems degalams gaminti.
Tarptautinės energetikos sektoriaus dekarbonizacija iš nišinės aplinkosauginės idėjos virto pokyčiu, kuris tiesiogiai veikia pasaulio ekonomiką.
Atsinaujinančios energetikos gamyba Europoje tapo dominuojančia jėga, o saulės energija jau yra antras svarbiausias pirminis elektros šaltinis Europos Sąjungoje. Švarių technologijų plėtra tampa visuotiniu reiškiniu ir kituose regionuose.
Pavyzdžiui, Indija neseniai pasiekė reikšmingą etapą: žaliasis sektorius sudaro apie pusę šalies įdiegtos elektros generavimo galios. Be to, atsinaujinančios energetikos ekonominis poveikis akivaizdus – ši rinka visame pasaulyje įdarbina apie 16,6 mln. žmonių, o tai yra gerokai daugiau nei tradicinis iškastinio kuro sektorius.
Dauguma valstybių įsipareigojo energijos transformacijai 2015 m. Paryžiaus susitarimu. Naujausi geopolitiniai sukrėtimai dar kartą priminė, kokia pažeidžiama gali būti sistema, kai ji priklausoma nuo iškastinio kuro. Švarios energijos sektorius tampa ne tik klimato politikos, bet ir energetinio saugumo klausimu.
Taip pat skaitykite:
Praėjusiais metais investicijos į atsinaujinančią energetiką pasiekė 2 trln. JAV dolerių ribą, todėl akivaizdu, kad pasaulis pasirengęs skirti didžiules lėšas ir laiką šiam sektoriui plėtoti. Kartu vis dažniau pristatomos inovacijos, žadančios energijos sprendimus, kurie mažiau priklausytų nuo elektros tinklų.
Vokietijoje esančio „Universität Jena“ mokslininkų komanda sukūrė sistemą, kuri, jų teigimu, gali reikšmingai pakeisti švarios energijos ir vandenilio gamybos kryptį artimiausiais metais.
Šis sprendimas apibūdinamas kaip naujo tipo „saulės baterija“. Jo pagrindas – vandenyje tirpus kopolimeras, veikiantis kaip neįprastas saulės elemento ir energijos kaupiklio derinys. Nors saulės elektrinių ir baterijų kombinacijos rinkoje nėra naujiena, ši technologija išsiskiria pačiu veikimo principu.
Veikiant saulės šviesai, sistema sugeria energiją ir kaupia elektronus. Vėliau sukaupta energija išgaunama pasitelkiant rūgštį ir vandenilio išsiskyrimo katalizatorių. Sujungus elektronus ir protonus, mechanizme esanti rūgštis, kaip teigiama, paverčia daleles į žaliąjį vandenilį.
Kūrėjai pabrėžia, kad sistema yra grįžtamoji: ją galima neutralizuoti, „perkrauti“ ir vėl įkrauti saulės šviesa tada, kai prireikia.
Taip pat skaitykite:
Toks metodas gali būti reikšmingas siekiant priartėti prie energetikos modelio, kuriame švari energija ne tik pagaminama, bet ir patogiai sukaupiama bei paverčiama universalesne forma. Vis dėlto pagrindinis klausimas lieka atviras: kaip tokia vandenilio gamybos technologija galėtų paveikti sunkiosios pramonės poreikius ir kokiu mastu ją būtų galima pritaikyti realiame sektoriuje.
