Norvegijoje aptiktas retųjų žemių telkinys gali reikšmingai pakeisti Europos žaliavų rinkos balansą. Naujausi tyrimai rodo, kad Telemarko regione esantis Fensfelteto telkinys yra gerokai didesnis, nei manyta iki šiol, ir gali tapti vienu svarbiausių retųjų žemių šaltinių pasaulyje.
Norvegijos geologijos tarnyba (NGU) trečiadienį paskelbė atnaujintus duomenis apie šį telkinį. Mokslininkai patvirtino, kad maždaug 100 kilometrų į pietryčius nuo Oslo esančio Fensfelteto telkinio ištekliai gali siekti apie 15,9 milijono tonų retųjų žemių elementų.
Verta pastebėti, kad tai beveik dvigubai daugiau nei ankstesnėse prognozėse, kuriose buvo vertinama apie 8,8 milijono tonų.
Pasak NGU geologo Haavardo Gautnebo, nauji duomenys rodo, kad telkinys yra vienas didžiausių tokio tipo išteklių pasaulyje.
„Remiantis šiandien turimais duomenimis, Fensfeltetas yra vienas didžiausių retųjų žemių telkinių pasaulyje“, – Norvegijos nacionaliniam transliuotojui NRK teigė geologas.
Taip pat skaitykite:
Strateginės žaliavos moderniai ekonomikai
Retųjų žemių elementai yra itin svarbūs šiuolaikinėms technologijoms. Tarp svarbiausių metalų, randamų šiame telkinyje, minimi neodimas, praseodimas, disprozis ir terbis.
Šios medžiagos naudojamos gaminant įvairius aukštųjų technologijų produktus, nuo išmaniųjų telefonų ir kompiuterių iki elektromobilių bei vėjo jėgainių.
Pavyzdžiui, neodimas ir praseodimas yra būtini gaminant galingus nuolatinius magnetus, naudojamus elektrinių variklių ir vėjo turbinų generatoriuose. Disprozis ir terbis padeda užtikrinti šių magnetų stabilumą esant aukštai temperatūrai.
Dėl šių savybių retųjų žemių metalai laikomi vienomis svarbiausių žaliavų energetikos transformacijai, skaitmenizacijai ir pažangių technologijų plėtrai.
Europa siekia mažinti priklausomybę nuo Kinijos
Šiuo metu pasaulinėje retųjų žemių rinkoje dominuoja Kinija, kuri kontroliuoja didžiąją dalį šių metalų gavybos ir perdirbimo. Dėl to Europos Sąjunga ir kitos Vakarų valstybės jau kurį laiką siekia rasti alternatyvių tiekimo šaltinių.
Taip pat skaitykite:
Ekspertai teigia, kad Fensfelteto telkinys gali tapti svarbia strategine galimybe Europai sumažinti priklausomybę nuo importo. Jei šis telkinys būtų pradėtas eksploatuoti, jis galėtų padėti užtikrinti stabilesnį retųjų žemių tiekimą Europos pramonei.
Be to, šios žaliavos yra kritiškai svarbios žaliajai energetikai, ypač elektromobilių ir atsinaujinančios energijos technologijų gamybai. Todėl jų paklausa pasaulyje sparčiai auga.
Didelis potencialas, bet laukia ilgas kelias
Nors telkinio dydis jau patvirtintas, ekspertai pabrėžia, kad iki realios gavybos dar gali praeiti nemažai laiko. Reikės atlikti papildomus geologinius tyrimus, įvertinti aplinkosauginius aspektus, sukurti infrastruktūrą ir investuoti į perdirbimo technologijas.
Vis dėlto šis atradimas laikomas vienu reikšmingiausių pastarųjų metų retųjų žemių srityje. Jei projektas bus sėkmingai įgyvendintas, Norvegija gali tapti vienu svarbiausių šių strateginių žaliavų tiekėjų Europoje.
