Norvegija dar labiau pabrėžia savo, kaip Europos energetinio saugumo ramsčio, vaidmenį, kai karai ir geopolitiniai sukrėtimai purto pasaulines rinkas.

Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahr Støre teigė, kad platėjantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose, jau pakėlęs naftos kainas ir sumažinęs pasiūlą, dar kartą parodo, kodėl Europai būtini stabilūs energijos partneriai.

„Tai karas, kuris, panašu, neturi jokio plano. Tokiais nenuspėjamais laikais Norvegija turi būti patikima“, – ketvirtadienį Osle, metinėje „Offshore Norge“ konferencijoje, kalbėjo J. G. Støre, turėdamas omenyje JAV ir Izraelio smūgius Iranui.

Nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą Norvegija tapo didžiausia Europos vamzdynais tiekiamų dujų tiekėja, pakeitusia didelę dalį kuro, kuris anksčiau atkeliaudavo iš Rusijos.

„Visos Norvegijoje pagaminamos dujos keliauja į Europą, o apie 90–95 proc. mūsų išgaunamos naftos taip pat parduodama Europai“, – leidiniui „POLITICO“ sakė Norvegijos naftos ir dujų bendrovės „Equinor“ vadovas Andersas Opedalas.

Vis dėlto, nors Oslas siekia išlikti Europos energetinio saugumo atrama, Norvegijos pareigūnai pabrėžia, kad šalis negalėtų greitai reikšmingai padidinti gavybos net ir tada, jei įtampos pasaulyje dar labiau sutrauktų pasiūlą.

Norvegijos energetikos ministras Terje Aaslandas sakė, kad šiuo metu šalis dirba beveik maksimaliu pajėgumu.

„Dabar esame ties gamybos pajėgumų viršūne“, – „POLITICO“ teigė T. Aaslandas.

Pasak ministro, pasiūlos didinimui reikėtų naujų žvalgybos darbų ir investicijų. Jo teigimu, vyriausybė siekia sulėtinti prognozuojamą gavybos kritimą po 2030 metų, plėsdama išteklių bazę Norvegijos kontinentiniame šelfe.

„Mūsų tikslas – būti stabiliu, ilgalaikiu ir nuspėjamu energijos tiekėju Europos rinkai“, – sakė T. Aaslandas.

Tuo pat metu Norvegija priešinasi raginimams Briuselyje stabdyti naftos ir dujų plėtrą Arktyje, kai Europos Sąjunga peržiūri savo Arkties strategiją.

Dabartinė ES politika numato siekį tarptautiniu mastu inicijuoti moratoriumą Arkties naftos ir dujų gavybai. Tačiau strategija dabar peržiūrima: viešos konsultacijos baigiasi kovo 16 dieną, o atnaujintos strategijos tikimasi dar prieš vasarą.

Norvegijos pareigūnai, pramonės grupės ir profsąjungos siekia, kad Briuselis atsisakytų moratoriumo idėjos, argumentuodami, jog Europa, atsisakydama rusiškų tiekimų, toliau turės poreikį norvegiškoms, įskaitant arktines, dujoms.

T. Aaslandas gynė Norvegijos veiklą regione, nurodydamas Barenco jūrą kaip atsakingos plėtros pavyzdį. Ten pernai rugpjūtį buvo pradėtas eksploatuoti „Johan Castberg“ naftos telkinys.

„Naftą ir dujas Europos rinkai iš Arkties tiekiame jau kelis dešimtmečius. Ir toliau ją vystysime“, – teigė jis.

Pramonės atstovai sako, kad arktinė gavyba jau padeda kompensuoti rusiškų išteklių stygių.

„Kai pernai atidarėme „Johan Castberg“ telkinį, pirmasis krovinys iškart iškeliavo į Europą, pakeisdamas rusišką naftą. Bet koks moratoriumas čia iš tiesų sumažintų Europos tiekimo saugumą“, – sakė A. Opedalas.

Norvegija tiekia maždaug trečdalį ES importuojamų dujų, tačiau arktinės dujos sudaro gerokai mažesnę dalį – apie 3 proc. viso bloko dujų importo.

Vis dėlto Norvegijos lyderiai tvirtina, kad moratoriumas siųstų klaidingą signalą tuo metu, kai Europa vis dar priklauso nuo energijos importo iš išorės.

Norvegijos konservatorių partijos lyderė Ine Eriksen Søreide teigė, kad raginimai stabdyti plėtrą Arktyje kertasi su dabartiniais Europos energetinio saugumo prioritetais.

„Labai blogas signalas, kai Komisija sako, kad turime sustabdyti naftos ir dujų plėtrą Arktyje, nes būtent ši plėtra yra tai, kuo ES remiasi“, – sakė ji.

Ekspertai pabrėžia, kad platesnį Arkties energetikos paveikslą dominuoja Rusija, kuri turi didelių planų plėsti suskystintų gamtinių dujų gamybą per projektus, tokius kaip „Yamal LNG“ ir „Arctic LNG 2“.

„Arctic Institute“ įkūrėjas ir vyresnysis analitikas Malte Humpertas teigė, kad klimato kaita sparčiai keičia anksčiau sunkiai pasiekiamą regioną.

„Jei nebūtų klimato kaitos, nekalbėtume apie Arkties geopolitiką. Klimato kaita aktyviai perbraižo žemėlapį – staiga atsiranda nauji prekybos keliai, kurių prieš 10 ar 15 metų net nebuvo“, – „POLITICO“ sakė jis.

Oslo politiniame spektre žinutė iš esmės vienoda: Europai vis dar reikia patikimų iškastinio kuro tiekėjų, o Norvegija ketina išlikti viena iš jų.

Dešiniosios Pažangos partijos lyderė Sylvi Listhaug teigė, kad Europa turėtų skatinti Norvegiją išgauti daugiau naftos ir dujų, kad mažėtų priklausomybė nuo autoritarinių režimų.

„Kuo daugiau Norvegija galės pagaminti dujų, tuo mažiau Europa bus priklausoma nuo nedemokratinių gamintojų“, – sakė ji.

Ji taip pat perspėjo, kad aukštos energijos kainos gali pakenkti Europos konkurencingumui.

„Energija ir ekonomikos augimas yra vienas prie vieno susiję“, – sakė S. Listhaug.

Nors Norvegija plečia atsinaujinančios energetikos apimtis, lyderiai pabrėžia, kad ilgą perėjimo prie švaresnių alternatyvų laikotarpį iškastinis kuras Europai išliks svarbus.

„Turime gebėti galvoti dvi mintis vienu metu“, – sakė T. Aaslandas.