Nyderlandų „Euclyd” derasi dėl 100 mln. eurų finansavimo DI lustų plėtrai

Europos lustų startuoliai, kuriantys alternatyvias technologijas „Nvidia“ grafikos procesoriams (GPU), taikosi į didelius investicijų raundus ir siekia sparčiai plėstis dirbtinio intelekto (DI) paklausai augant.

Nyderlandų bendrovė „Euclyd“, kurią remia buvęs lustų gamybos įrangos milžinės „ASML“ vadovas, šiuo metu su investuotojais derasi dėl ne mažesnio nei 100 mln. eurų (apie 118 mln. JAV dolerių) finansavimo. Tai išskirtiniame interviu „CNBC“ sakė įmonės įkūrėjas Bernardo Kastrupas.

Tuo pat metu Jungtinės Karalystės startuolis „Optalysys“ planuoja vėliau šiemet pritraukti daugiau nei 100 mln. JAV dolerių, o britų „Fractile“ ir Prancūzijos „Arago“, kaip pranešama, taip pat siekia devyniaženklių investicijų. „Fractile“ atsisakė komentuoti, o „Arago“ į užklausą neatsakė. 2026 metais investuotojai jau nukreipė daugiau nei 200 mln. JAV dolerių į Nyderlandų „Axelera“ ir Jungtinės Karalystės „Olix“.

„Nvidia“ per trumpą laiką tapo viena vertingiausių pasaulio bendrovių: jos GPU, iš pradžių kurti žaidimams, buvo pritaikyti DI modelių mokymui. Vis dėlto vis daugiau dėmesio krypsta į tai, kaip efektyviausiai šiuos modelius naudoti praktikoje – vadinamąją DI inferenciją.

Nors JAV lustų milžinė kuria puslaidininkių sprendimus ir šiai sričiai, Europoje atsiranda nauja startuolių banga, teigianti, kad jų kuriama technologija inferenciją gali atlikti efektyviau.

„Šiandien inferencija dominuoja, o esama GPU architektūra nebuvo sukurta taip, kad masteliui augant ji geriausiai atitiktų svarbiausius poreikius“, – „CNBC“ sakė „Nato Innovation Fund“ (NIF) direktorius Patrickas Schneideris-Sikorsky, kurio fondas yra investavęs į „Fractile“.

„Geopolitiniai veiksniai akivaizdūs: JAV eksporto kontrolė, koncentracijos rizika aplink lustų gamintoją „TSMC“ ir tikras Europos poreikis turėti suverenias skaičiavimo pajėgas – visa tai stumia kapitalą į vietinį silicį“, – pridūrė jis.

„ASML“ alumnai kuria alternatyvą

„Euclyd“ kuria DI lustus ir teigia, kad jos kuriama sistema inferencijai galėtų pasiūlyti iki 100 kartų didesnį energijos efektyvumą, palyginti su naujausios kartos „Nvidia“ „Vera Rubin“ lustais. „Nvidia“ į „CNBC“ prašymą pakomentuoti neatsakė.

2024 m. buvusio „ASML“ vadovo B. Kastrupo įkurta bendrovė, kurios patarėjas ir investuotojas yra buvęs „ASML“ generalinis direktorius Peteris Wenninkas, jau yra pritraukusi pradinį (seed) finansavimo raundą, mažesnį nei 10 mln. eurų. Dabar įmonė ieško papildomų lėšų, kad galėtų plėsti technologiją ir pradėti tiekti produktus pirmiesiems klientams.

B. Kastrupas aiškino, kad „Euclyd“ kuria lustų sistemas, kurios turėtų pakeisti GPU, tačiau remsis kitokia architektūra. Pasak jo, GPU dalį laiko ir energijos sunaudoja duomenų judėjimui per atminties sluoksnius, o „Euclyd“ sprendimas apdorojimą paskirstytų keliose vietose, taip didindamas efektyvumą DI inferencijoje.

Jis pridūrė, kad įmonės kuriamos silicio sistemos baziniams (foundation) modeliams galėtų sumažinti energijos sąnaudas, kaštus ir DI duomenų centrų infrastruktūros užimamą plotą. Vis dėlto, priešingai nei „Nvidia“ sprendimai, „Euclyd“ sistemos dar nėra įrodžiusios savo patikimumo komercinėje aplinkoje dideliu mastu.

„Euclyd“ teigia jau sukūrusi lustą DI inferencijai ir šiuo metu kurianti kelių „chiplet“ tipo komponentų sistemą, kuri turėtų veikti sparčiau nei dabartinė versija. Įmonė siekia ją pagaminti iki 2028 metų. Pasak B. Kastrupo, vyksta derybos su keturiais potencialiais klientais: dviem tikimasi pradėti tiekti kitais metais, o dar dviem – metais vėliau.

Tuo metu „Olix“, kuri kuria fotonika paremtus DI procesorius, taip pat taikosi į pirmuosius klientus kitais metais, nors šiuo metu vis dar yra tyrimų ir plėtros stadijoje. Tai „CNBC“ sakė investuotojo „Plural“ partneris Taavetas Hinrikusas.

Fotoniniai procesoriai – tai lustų sistemos, kuriose duomenims perkelti, o kai kuriais atvejais ir skaičiavimams atlikti naudojama šviesa.

Pasak T. Hinrikuso, startuolis orientuosis į klientus, kuriems reikia inferencijos paslaugų: tai gali būti tiek didieji debesijos paslaugų teikėjai (hyperscalers), tiek vyriausybės. „Olix“ į prašymą pakomentuoti neatsakė.

T. Hinrikusas taip pat teigė, kad elektroninė lustų architektūra, įskaitant GPU, ima „atsimušti į ribas“ – tampa vis sudėtingiau juos mažinti. Gamintojai siekia sutalpinti daugiau komponentų ant plokštelių (wafer), kad pagerintų sistemų ekonominį efektyvumą, tačiau tai kelia naujų problemų.

„Karštis, kurį generuoja dabartiniai lustai, tampa didele problema. Tvirtai tikime, kad fotonikos platformos bus kitas paradigmos pokytis“, – sakė jis.

„Nvidia“ taip pat intensyviai investuoja, kad išliktų lyderė. Per paskutinius pilnus finansinius metus, pasibaigusius 2026 m. sausį, bendrovė moksliniams tyrimams ir plėtrai išleido daugiau nei 18 mlrd. JAV dolerių. Gruodį ji įsigijo DI inferencijos startuolio „Groq“ turto už 20 mlrd. JAV dolerių, o kovą pranešė investavusi 4 mlrd. JAV dolerių į dvi bendroves, kuriančias fotonikos technologiją.

Europos startuoliams iššūkių netrūksta

Europos startuoliams kelią apsunkina struktūriniai veiksniai.

„Lustų kūrimo laiko horizontai ilgi, kelias nuo „tape-out“ iki masinės komercinės gamybos yra sudėtingas, o Europos liejyklų ekosistemai vis dar reikia subręsti“, – sakė P. Schneideris-Sikorsky.

„Axelera“ generalinis direktorius Fabrizio Del Maffeo „CNBC“ teigė, kad Europos vyriausybės vis dar yra „konservatyvios“ investuodamos į naujų įmonių produktus, be to, Europoje nėra DARPA atitikmens – JAV Gynybos departamento agentūros, finansuojančios startuolius ir technologinius projektus.

Jis pridūrė, kad Europoje taip pat trūksta mechanizmų, skatinančių vartoti vietoje sukurtus produktus, o susiskaidę darbo teisės reguliavimai tarp valstybių apsunkina talentų pritraukimą.

Remiantis „Dealroom“ duomenimis, Europos DI lustų startuoliai 2026 m. iki šiol pritraukė apie 800 mln. JAV dolerių, kai jų konkurentai JAV – 4,7 mlrd. JAV dolerių.

JAV bendrovė „Cerebras Systems“ vasarį pritraukė 1 mlrd. JAV dolerių, o šiemet taip pat fiksuoti po 500 mln. JAV dolerių raundai bendrovėms „MatX“, „Ayar Labs“ ir „Etched“.

Nepaisant to, Europos startuoliai, kuriantys DI inferencijos lustus ir siekiantys konkuruoti su „Nvidia“, vis dažniau sulaukia investuotojų dėmesio.

„Matome tai tiek sandorių sraute, tiek pokalbiuose su šios srities įkūrėjais“, – „CNBC“ sakė fondo „Seedcamp“ vadovaujantis partneris Carlosas Espinalis, kurio fondas rėmė lustų startuolį „Vaire Computing“. Pasak jo, tai „jau nebėra nišinis statymas“ – vis labiau tampa esmine dalimi, kaip mąstoma apie DI infrastruktūrą.