„Oracle“ akcijos krenta, ar DI investicijos gali tapti rizika bendrovei?

Paskelbė Mantas Kazlauskas
4 min. skaitymo
OpenAI. Unsplash nuotr.

Tęsiantis technologijų sektoriaus akcijų išpardavimui, daugelio investuotojų dėmesys krypsta į „Oracle“. Nuo metų pradžios bendrovės akcijos atpigo daugiau nei 21%, todėl kyla klausimas: ar tai signalas parduoti dar prieš galimą tolesnį kritimą, ar vis dėlto atsiveria proga įsigyti?

Siekiant geriau suprasti dabartinę „Oracle“ situaciją, į ją atidžiau pažvelgia du „fool.com“ autoriai.

„Oracle“ akcijos per laikotarpį po žinios apie 300 mlrd. JAV dolerių vertės sandorį su „OpenAI“ buvo smukusios daugiau nei 55%. Akcijų rinkos dalyviai vis labiau nerimauja dėl dirbtinio intelekto duomenų centrų infrastruktūros plėtros kaštų, taip pat dėl „OpenAI“ galimybių pritraukti finansavimą ir užtikrinti pakankamą pelningumą, kad sandoris „Oracle“ būtų sėkmingas.

Šias baimes dar labiau sustiprina tai, kad sparčiai augančios kapitalo išlaidos didina pinigų nutekėjimą bendrovėje, kuri ir taip turi reikšmingų įsipareigojimų.

Tuo pat metu „Oracle“ kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių (CDS) skirtumai (angl. spreads) pakilo maždaug nuo 40 bazinių punktų iki 50, o vėliau – iki padidėjusio 125–145 bazinių punktų lygio (100 bazinių punktų = 1%).

CDS instrumentus investuotojai perka siekdami apsidrausti nuo įsipareigojimų neįvykdymo rizikos, todėl didesnė jų kaina reiškia, kad rinka vertina išaugusią „Oracle“ obligacijų neįvykdymo riziką. Nors tai savaime nėra teigiamas signalas, svarbu suprasti, kad šie veiksniai tarpusavyje susiję.

Jeigu „Oracle“ bandys pritraukti lėšų leisdama naują skolą, rinka, tikėtina, reikalaus didesnės grąžos, kad kompensuotų padidėjusią riziką. Tai brangintų skolos aptarnavimą ir dar labiau blogintų akcijų investuotojų nuotaikas. Panašiai ir krentanti akcijų kaina apsunkina kapitalo pritraukimą išleidžiant naujas akcijas, o tai savo ruožtu neigiamai veikia obligacijų investuotojų vertinimą dėl bendrovės gebėjimo atsiskaityti.

Akivaizdu, kad „Oracle“ privalo įtikinti rinką, jog ji ir „OpenAI“ pajėgs finansuoti veiklą taip, kaip numatyta jų planuose.

„Oracle“ investicijų grąža ilgą laiką mažėja

Pastaruoju metu investuotojams vis dažniau kyla klausimų dėl milžiniškų investicijų, kurias įmonės skiria dirbtiniam intelektui. Šis skepticizmas, kartu su didelėmis „Oracle“ kapitalo išlaidomis duomenų centrų infrastruktūrai plėsti, didina bendrovės akcininkų nerimą.

Per pirmuosius šešis 2026 finansinių metų mėnesius „Oracle“ kapitalo išlaidos (capex) siekė 16,4 mlrd. JAV dolerių – tai reikšmingas šuolis, palyginti su 6,6 mlrd. JAV dolerių tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Be to, panašu, kad intensyvios investicijos artimiausiu metu nemažės: „Oracle“ tikisi 2026 m. pritraukti apie 50 mlrd. JAV dolerių duomenų centrų infrastruktūros plėtrai finansuoti.

Nors dirbtinio intelekto infrastruktūros paklausa gali augti, investuotojų atsargumas suprantamas, turint omenyje, kad per pastaruosius 25 metus „Oracle“ investuoto kapitalo grąža nuosekliai mažėjo.

Kalbėdamas apie bendrovės kapitalo išlaidas, „Oracle“ vyresnysis viceprezidentas ryšiams su investuotojais Kenas Bondas per bendrovės 2026 m. antrojo ketvirčio rezultatų aptarimą pabrėžė:

„Kaip priminimas, didžioji dalis mūsų kapitalo išlaidų yra skirta pajamas generuojančiai įrangai, kuri įdiegiama mūsų duomenų centruose“, – teigė Kenas Bondas.

Iš pirmo žvilgsnio tai skamba pozityviai, tačiau dabartiniai akcininkai turėtų itin atidžiai stebėti, ar po duomenų centrų plėtros „Oracle“ sugebės padidinti pelningumą. Jeigu bendrovei nepavyks sustiprinti pelno rodiklių, finansinė būklė gali pablogėti dėl didžiulės skolos naštos, susijusios su plėtra, aptarnavimo.

Dalintis šiuo straipsniu
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *