Praėjusių metų pabaigoje Europos ekonomika pasiekė kuklų, bet pozityvų rezultatą. Augimas išliko stabilus net po ilgų mėnesių nerimo dėl Jungtinių Valstijų tarifų politikos. Vis dėlto šiandien senajam žemynui iškilo naujas iššūkis.
Stiprėjantis euro kursas dolerio atžvilgiu, kuris gali tapti rimta kliūtimi eksportui. Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“ paskelbė, kad 21 šalyje, naudojančioje bendrą euro valiutą, ekonomika ketvirtąjį 2025 metų ketvirtį augo 0,3 proc., tiek pat, kiek ir trečiąjį ketvirtį.
Palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais, fiksuotas 1,3 proc. augimas. Tokie skaičiai, nors ir nuosaikūs, gerokai pranoko anksčiau metų pradžioje tvyrojusias recesijos prognozes.
Šių baimių pagrindas buvo tuometinio JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai ženkliai padidinti muitus Europos Sąjungos prekėms. Laimei, derybos galiausiai baigėsi susitarimu – tarifai sustabdyti ties 15 proc. riba.
Nors šis mokestis vis tiek laikomas verslui nepalankiu, verslo aplinkoje atsirado bent šioks toks aiškumas, kuris leido įmonėms planuoti veiklą.
Visgi ši ramybė buvo trumpalaikė. Jau po ketvirčio pabaigos, sausio 17 dieną, Trumpas vėl pagrasino naujais tarifais ES šalims, kurios palaikė Grenlandijos nepriklausomybės siekius, nepaisant jo viešų ketinimų siekti JAV įtakos šiai teritorijai.
Nors vėliau grasinimas atšauktas, jis priminė, kad politinis neapibrėžtumas vis dar realus rizikos faktorius Europos ekonomikai.
Paslaugų sektorius rodo atsigavimo ženklus
Paslaugų sektorius, apimantis viską nuo grožio salonų iki medicinos paslaugų, rodė nuosaikų augimą, remiantis S&P „Global“ pirkimų vadybininkų apklausa. Nors eksportas tebėra vangus, metų pabaigoje pastebėtas tam tikras sujudimas, kuris gali signalizuoti apie galimą sugrįžimą į teigiamą trajektoriją.
Svarbų vaidmenį čia suvaidino vartotojų perkamoji galia. Gruodžio mėnesį infliacija nukrito iki 1,9 proc., tai – ženklus palengvėjimas po 2022–2023 metų infliacijos šuolio. Tuo pačiu metu fiksuotas atlyginimų augimas, o tai reiškia, kad žmonės vėl turi šiek tiek daugiau laisvų lėšų ir yra linkę jas išleisti.
Vis dėlto pagrindiniu nerimo šaltiniu dabar tampa valiutų kursas. JAV doleris nukrito iki žemiausio lygio per 4 su puse metų, kas reiškia, kad euras stipriai pabrango, o kartu europietiškos prekės užsienyje tapo mažiau konkurencingos.
Silpstantis doleris grasina Europos eksportui
Euras per pastaruosius 12 mėnesių pakilo 14,4 proc. JAV dolerio atžvilgiu ir penktadienį pasiekė 1,19 dolerio ribą. Šis pakilimas tampa tikru galvos skausmu eksportuotojams – jų produkcija užsienyje automatiškai tampa brangesnė. Mažėja konkurencinis pranašumas, o tai gali lemti užsakymų kritimą.
Doleriui smukti padėjo ir politiniai neramumai JAV. Rinkos nerimauja, kad Trumpo kritika Federalinio rezervų banko vadovui Jerome’ui Powellui gali pakenkti centrinio banko gebėjimui kovoti su infliacija bei palaikyti dolerio vertę.
Be to, tikėtina, kad aukštesni tarifai stabdys JAV augimą, tai irgi prisideda prie dolerio silpnėjimo. Jeigu ši tendencija tęsis, analitikai neatmeta galimybės, kad Europos Centrinis Bankas gali svarstyti palūkanų normų mažinimą.
Nors ateinantį ketvirtadienį vyksiantis ECB posėdis, tikėtina, jokios sprendimų dėl palūkanų nepriims, ilgalaikėje perspektyvoje šis klausimas gali tapti aktualus.
Vokietijoje situacija kiek geresnė
Didžiausia euro zonos ekonomika Vokietija ketvirtąjį ketvirtį augo 0,3 proc., tai geriausias ketvirtinis rezultatas per trejus metus.
Visgi šalis vis dar susiduria su rimtais trumpalaikiais ir ilgalaikiais iššūkiais. 2025 metais Vokietija fiksavo 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto augimą – tai pirmas teigiamas rezultatas po dvejų metų nuosmukio.
Vokietijos vyriausybė, vadovaujama kanclerio Friedricho Merzo, yra inicijavusi plataus masto investicijas į infrastruktūrą ir gynybą, tačiau šių veiksmų rezultatai dar nepersikėlė į realų augimą. Be to, trečiadienį šalis sumažino 2026 metų augimo prognozę nuo 1,3 proc. iki 1 proc.
Tarp pagrindinių kliūčių įvardijamos aukštos energijos kainos po rusiškų dujų praradimo dėl karo Ukrainoje, darbo jėgos trūkumas, konkurencijos augimas iš Kinijos automobilių ir pramonės sektoriuose, ilgalaikis investicijų stygius ir perteklinė biurokratija. Visi šie veiksniai slopina Vokietijos potencialą tapti augimo lokomotyvu.
Europos Sąjunga taip pat auga
Visa 27 šalių Europos Sąjunga taip pat fiksavo 0,3 proc. augimą per paskutinį 2025 metų ketvirtį, o palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai – 1,4 proc.
Tai panašūs skaičiai į euro zoną, tačiau verta prisiminti, kad ne visos ES šalys yra euro nariai. 2025 metų sausį prie euro zonos prisijungė 21-oji valstybė – Bulgarija.
Bendras vaizdas išlieka dviprasmiškas. Viena vertus, Europa išvengė recesijos ir pradeda atsigauti; kita vertus, kiekvienas išorinis trikdis, nuo JAV politikos iki valiutų kursų svyravimų, kelia naujus pavojus.
Artimiausiais mėnesiais ekonominis atsparumas bus testuojamas dar ne kartą, nuo vartotojų elgesio iki monetarinės politikos lankstumo. Aišku viena: euras stiprėja, bet Europa vis dar pažeidžiama.