Regioninė IT įmonė pereina prie keturių dienų savaitės: kokių rezultatų tikisi vadovai ir ką tai reiškia rinkai

Vis daugiau užsienio organizacijų bando trumpesnę darbo savaitę, o ši tendencija po truputį atkeliauja ir į Baltijos šalis. Viena vidutinio dydžio regioninė informacinių technologijų įmonė paskelbė, kad nuo kitų metų pradžios dalis komandų dirbs keturias dienas per savaitę, išlaikant tą patį atlyginimą.

Nors tokie sprendimai vis dar reti, juos atidžiai stebi ir kitos bendrovės, ir darbuotojai, ir investuotojai. Trumpesnė savaitė tampa ne tik personalo politikos eksperimentu, bet ir platesniu testu, kaip šiuolaikinis verslas supranta produktyvumą bei konkurencingumą.

Kaip atrodys naujas darbo modelis

Įmonė planuoja pereiti prie vadinamojo 100–80–100 modelio: darbuotojai išlaiko 100 proc. atlyginimą, dirba 80 proc. buvusio laiko, o iš jų tikimasi 100 proc. ankstesnių rezultatų. Praktikoje tai reiškia, kad dauguma specialistų dirbs keturias pilnas dienas, o penkta taps poilsio diena.

Kol kas pokytis bus taikomas tik daliai komandų, kurios dirba projektiniu principu ir turi aiškiai išmatuojamus rezultatus. Aptarnavimo linijos, palaikymo komandos ar kritinės funkcijos kol kas liks prie įprasto grafiko, bet bus stengiamasi kompensuoti laisvadienius suplanuotomis budėjimo rotacijomis.

Ką tai reiškia darbuotojams ir darbdaviui

Darbuotojams tokia sistema pirmiausia reiškia papildomą laisvą dieną, kurią jie galės skirti poilsiui, šeimai ar saviugdai. Tai ypač aktualu IT sektoriuje, kur dažnai kalbama apie perdegimą, ilgas valandas ir sudėtingus projektinius terminus.

Darbdaviui keturių dienų savaitė yra ne tik motyvacinis paketas, bet ir rizika. Jei produktyvumas kris, nukentės projektų terminai ir klientų pasitenkinimas. Todėl įmonė planuoja reguliariai vertinti rezultatus, stebėti komandų apkrovas ir, jei reikės, koreguoti procesus arba grįžti prie mišraus modelio.

Produktyvumas: daugiau per trumpesnį laiką?

Trumpesnė savaitė nesuveiks savaime, jei liks tie patys neefektyvūs procesai. Įmonė jau pradėjo peržiūrėti susitikimų kultūrą, dokumentacijos tvarką ir vidinės komunikacijos kanalus, kad kuo mažiau laiko būtų švaistoma koordinavimui ir pasikartojančioms užduotims.

Daug dėmesio skiriama ir prioritetų nustatymui. Komandos raginamos aiškiai atskirti, kas iš tiesų kuria vertę klientams, o kokios užduotys gali būti automatizuotos, atidėtos arba apskritai atsisakytos. Siekiama, kad kiekviena diena būtų labiau suplanuota ir apgalvota.

Automatizacija ir darbo laiko trumpinimas

Trumpesnė darbo savaitė IT sektoriuje sunkiai įsivaizduojama be automatizacijos. Įmonė planuoja plėsti testavimo, diegimų ir stebėsenos automatizavimą, kad mažiau laiko būtų skiriama rutinoms ir rankiniam darbui, o daugiau liktų sudėtingoms užduotims.

Čia savo vietą randa ir dirbtinis intelektas. DI pagrindu veikiančios priemonės jau dabar padeda analizuoti žurnalus, generuoti kodą, rengti techninę dokumentaciją ar siūlyti sprendimus pagal istorinius duomenis. Kuo daugiau tokių įrankių naudojama atsakingai, tuo lengviau sumažinti vienai funkcijai reikalingą laiką.

Rizikos: nelygybė ir perdegimo pavojus

Viena didžiausių rizikų yra nelygi galimybė naudotis nauju grafiku. Skirtingos komandos turi skirtingus klientinius įsipareigojimus, dalis specialistų aptarnauja kritines sistemas, todėl ne visiems pavyksta identiškai sutrumpinti savaitę. Tai gali kelti įtampų, jei pokyčiai nebus aiškiai paaiškinti.

Kita rizika, kad keturios dienos virs tomis pačiomis penkiomis, tik suspaustomis į trumpesnį laikotarpį. Jei vadovai nesuvaldys užduočių kiekio, darbuotojai gali pradėti dirbti ilgiau nei įprasta arba nuolat būti pasiekiami telefonu ir el. paštu, nors formaliai ilsisi.

Kaip pokyčiai veikia klientus ir partnerius

Verslo klientams svarbiausia, kad nesutriktų paslaugų kokybė ir prieinamumas. Įmonė jau peržiūri paslaugų lygio susitarimus, derina atsakymo laikus ir aiškiai komunikuoja, kada klientai gali tikėtis gyvos konsultacijos, o kada bus naudojamos savitarnos ar automatizuotos sistemos.

Su partneriais derinamos naujos susitikimų valandos, procesai perskirstomi taip, kad dalis bendradarbiavimo vyktų asinchroniškai. Pavyzdžiui, vietoj bendrų ilgo formato susitikimų raginama naudoti iš anksto parengtas ataskaitas, bendrai redaguojamus dokumentus ir trumpos formos statuso apžvalgas.

Investuotojų žvilgsnis: ar trumpesnė savaitė nepridės sąnaudų

Investuotojams svarbiausia, ar keturių dienų savaitė nepavers įmonės mažiau konkurencinga. Jei trumpesnis laikas kompensuojamas aiškiai padidintu produktyvumu, automatizacija ir žemesne kaita, bendras finansinis balansas gali išlikti neutralus ar net pagerėti.

Tačiau jei projektų terminai ilgs, prireiks papildomų žmonių tiems patiems darbams atlikti arba daugės viršvalandžių, tai didins sąnaudas ir mažins pelningumą. Todėl tokie sprendimai dažniausiai įgyvendinami etapais ir nuolat matuojant poveikį.

Ką tai gali reikšti platesnei rinkai

Jei bandymai bus sėkmingi, tokios praktikos gali plisti ir į kitas technologijų įmones ar net sektorius, kurie konkuruoja dėl tų pačių specialistų. Ypač ten, kur darbas lengviau išmatuojamas rezultatais, o ne fiziškai praleistu laiku darbo vietoje.

Kartu trumpesnė savaitė gali tapti papildomu spaudimu toms organizacijoms, kurios vis dar remiasi ilgu darbo laiku kaip normaliu reiškiniu. Rinkoje, kurioje trūksta kvalifikuotų specialistų, patrauklus darbo grafikas tampa svarbia konkurencinio pranašumo dalimi.

Ką gali pasimokyti kitos įmonės

Net jei organizacija dar nesvarsto keturių dienų savaitės, šis pavyzdys gali paskatinti peržiūrėti procesus. Dažnai pirmas žingsnis yra nuosekliai išmatuoti, kur iš tiesų dingsta darbo laikas: susitikimuose, laukime, neaiškiose užduotyse ar pasikartojančiose ataskaitose.

Kitas žingsnis, įvertinti automatizacijos galimybes, suplanuoti aiškesnę prioritetų tvarką ir sustiprinti dialogą tarp vadovų ir komandų. Net mažesni pokyčiai, pavyzdžiui, trumpesni susitikimai ar sutarta „tylaus darbo“ valanda, gali turėti panašų efektą kaip papildoma poilsio diena.