Rusijos bankų sektoriaus stabilumas pastaruoju metu vis dažniau kelia abejonių. Mažėjant pelningumui ir sparčiai augant blogų paskolų daliai, ekspertai kalba apie didėjančią finansinės krizės riziką ir galimą paniką tarp indėlininkų.
Ukrainos žvalgybos tarnybų duomenimis, Rusijoje fiksuojami aiškūs bankų sektoriaus būklės blogėjimo požymiai. Šiuos procesus lemia mažėjantis pelningumas ir didėjanti nesugrąžintų ar vėluojamų grąžinti paskolų dalis.
Apibendrinus 2025 metų rezultatus, nustatyta, kad grynasis Rusijos bankų pelnas, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo maždaug 8 procentais ir sudarė apie 45 mlrd. JAV dolerių. Bankų nuosavo kapitalo grąža taip pat krito – iki maždaug 18 procentų.
Ekspertų teigimu, tokius finansinius rezultatus lėmė didėjančios įmokos į rizikos ir blogų paskolų rezervus bei brangstantis skolintų lėšų pritraukimas. Šią tendenciją stiprina griežta Rusijos centrinio banko pinigų politika, dėl kurios brangsta kreditai ir finansavimas.
Kartu prastėja ir bankų kreditinių portfelių kokybė. Skaičiuojama, kad probleminių – nevykdomų ar rizikingų – paskolų dalis pakilo iki maždaug 11 procentų. Dar blogesnė padėtis fiksuojama tarp neužtikrintų, įkeistu turtu nedraudžiamų paskolų: čia, remiantis turimais vertinimais, probleminių kreditų dalis siekia apie 12 procentų.
Rusijos Makroekonominės analizės ir trumpalaikės prognozės centro analitikai taip pat atkreipia dėmesį į augančius grėsmių signalus bankų sistemoje. Jų teigimu, dabartinė, iš pirmo žvilgsnio stabili situacija daugiausia palaikoma dirbtinai – didesnį svorį prisiimant valstybiniams bankams, plačiai taikant probleminių aktyvų restruktūrizavimą ir remiantis reguliuotojo sušvelnintais reikalavimais.
Tokiomis priemonėmis trumpuoju laikotarpiu pavyksta išvengti atviresnės krizės, tačiau kartu tik atidedamas rizikų realizavimasis ateičiai. Ekspertų vertinimu, jei ekonominė ar finansinė padėtis dar labiau paaštrėtų, paslėpti pažeidžiamumai galėtų greitai iškilti į paviršių.
Tokiu scenarijumi reali taptų masinio indėlių atsiėmimo – vadinamojo indėlininkų bėgimo iš bankų – grėsmė. Tokia panika sukeltų papildomą spaudimą finansų sistemai ir, tikėtina, priverstų valstybę skubiai teikti papildomą paramą bankams, siekiant išvengti grandininės žlugimų reakcijos.
Nepaisant šių signalų, oficialioji Rusijos valdžia ir centrinis bankas viešai tvirtina, kad bankų sistema išlieka stabili ir atspari iššūkiams. Vis dėlto didėjantys blogų paskolų mastai, mažėjantis pelningumas ir būtinybė nuolat remtis valstybės pagalba kelia vis daugiau klausimų dėl tokios „stabilumo“ versijos patikimumo ir tvarumo vidutiniu bei ilguoju laikotarpiu.