Naujas tyrimas atskleidė netikėtą saulės elektrinių parkų poveikį paukščiams: dalis jų saulės modulius palaiko vandens telkiniais.
Nors saulės energetikos plėtra daugeliu atvejų laikoma naudinga žmonėms ir aplinkai, mokslininkai atkreipia dėmesį į dar vieną iššūkį, kurį sektoriui gali tekti spręsti. Kai kurioms paukščių rūšims dideli blizgūs saulės panelių plotai iš tolo primena ežerus, todėl paukščiai bando ant jų nutūpti.
Paukščių migracija nėra vien instinktyvus „vidinis kompasas“. Dalis rūšių orientacijai naudoja ypatybes, susijusias su magnetiniu lauku.
Pavyzdžiui, kai kurių paukščių akyse esantys specifiniai baltymai reaguoja į mėlyną šviesą ir inicijuoja cheminę reakciją, kuri jautri magnetiniams laukams. Taip paukščiai gali tarsi „matyti“ Žemės magnetinį lauką kaip vizualinį sluoksnį.
Kitos rūšys turi mikroskopinių magnetito kristalų, veikiančių kaip navigacijos mechanizmas snapo srityje. Be to, daugelio paukščių genetikoje užkoduotas migracijos maršrutas, leidžiantis keliauti net ir tada, kai nėra kitų paukščių, galinčių „vesti“.
Taip pat skaitykite:
Pastaraisiais metais atsinaujinančios energetikos proveržis dažniausiai vertinamas teigiamai. Tačiau kartu vis dažniau keliami klausimai, kaip didelio masto infrastruktūra veikia gyvūniją.
Valstybėms sparčiai investuojant į saulės energiją ir atsirandant naujiems sprendimams, saulės energetika tapo viena svarbiausių švarios energijos krypčių pasaulyje.
Vis dėlto „Murdoch University“ tyrėjai aprašė problemą, kuri kai kuriose vietovėse gali turėti reikšmingų pasekmių paukščiams. Jų teigimu, dideli saulės panelių masyvai dėl atspindžių paukščiams gali atrodyti kaip vanduo.
Tyrimui vadovavusi „Murdoch University“ profesorė Trish Fleming nustatė, kad saulės parkai gali pritraukti vandens vabzdžius. O ten, kur atsiranda vabzdžių, atskrenda ir jais mintantys paukščiai. Tokiu būdu paukščiai nusileidžia ant saulės modulių, kuriuos klaidingai palaiko vandens telkiniais.
Remdamasi šiuo reiškiniu, prof. T. Fleming kelia prielaidą, kad sektoriui plečiantis be papildomų apsaugos priemonių, teoriškai galėtų būti fiksuojama iki 17,3 mln. paukščių žūčių per metus.
Taip pat skaitykite:
Tyrime taip pat aptariamos galimos prevencinės priemonės: pavyzdžiui, atspindžius mažinančios nanodangos ir gyvūnams draugiškesni aptvarai aplink saulės parkus. Vis dėlto pabrėžiama, kad universalaus ir galutinio sprendimo kol kas nėra.
