Orbitalinių duomenų centrų startuolis „Starcloud“, kurį remia „Nvidia“, pranešė, kad dar šiemet, paleidus antrąjį bendrovės erdvėlaivį, ketina pradėti bitkoinų kasimą kosmose. Taip įmonė siekia tapti pirmąja pasaulyje, bitkoinus kasančia už Žemės ribų.
Šeštadienį bendrovės vadovas Philipas Johnstonas socialiniame tinkle „X“ patvirtino šiuos planus po to, kai apie ambicijas kalbėjo interviu laidoje „HyperChange“.
Interviu metu P. Johnstonas teigė, kad bitkoinų kasimui skirti specializuoti integriniai grandynai (ASIC) gali tapti „vienu įtikinamiausių“ kosminės skaičiavimo infrastruktūros pritaikymų, nes jie yra gerokai pigesni už vaizdo plokštes (GPU).
„GPU yra maždaug 30 kartų brangesni vienam kilovatui ar vatui nei ASIC“, – sakė Philipas Johnstonas. „Vieno kilovato „B200“ lustas gali kainuoti apie 30 tūkst. dolerių, o vieno kilovato ASIC – maždaug 1 tūkst. dolerių.“
Tame pačiame įraše „X“ P. Johnstonas tvirtino, kad bitkoinų kasimas kosmose gali virsti „milžiniška pramone“, nes, jo vertinimu, toks modelis būtų ekonomiškesnis nei kriptovaliutos kasimas Žemėje.
Taip pat skaitykite:
„Bitkoinų kasimas nuolat sunaudoja apie 20 GW galios. Nėra prasmės to daryti Žemėje, o galutinėje būsenoje visa tai bus daroma kosmose“, – įsitikinęs Philipas Johnstonas.
„Starcloud“ buvo įkurta 2024 m. pradžioje, siekiant kurti duomenų centrus kosmose kaip sprendimą augantiems energijos poreikiams, susijusiems su dirbtiniu intelektu. Lapkritį įmonė į orbitą iškėlė palydovą su „NVIDIA H100“ – tai buvo pirmas kartas, kai toks galingas GPU veikė kosmose.
Bendrovė nurodo, kad jos duomenų centrų koncepcija apima apie 88 tūkst. palydovų, o pagrindinis energijos šaltinis būtų saulės energija.
Bitkoino siuntimas į Marsą
Nors „Starcloud“ planuoja bitkoinus kasti kosmose, technologijų verslininkai Jose E. Puente ir Carlosas Puente pernai pasiūlė teorinį sprendimą, kaip bitkoiną būtų galima perduoti tarp planetų.
Rugsėjį J. E. Puente teigė, kad teoriškai bitkoiną būtų įmanoma išsiųsti į Marsą vos per tris minutes, pasitelkiant NASA arba „Starlink“ optinį ryšį ir naują tarpplanetinę laiko žymėjimo sistemą.
Taip pat skaitykite:
Vis dėlto, anot jų, gavėjas turėtų būti Marse, o pati transakcija galėtų keliauti per kosminę infrastruktūrą – antenas, palydovus ar net relę aplink Mėnulį – kol pasiektų tikslą.
Tuo pačiu jie pažymėjo, kad bitkoinų kasimas Marse nebūtų praktiškas dėl ryšio delsos tarp Žemės ir Marso.
Pastaraisiais mėnesiais bitkoinų kasimo pelningumo maržos mažėjo, ypač dėl to, kad bitkoino kaina nuo spalio 6 d. rekordinės 126 080 JAV dolerių ribos buvo kritusi beveik 48%.
Kita vertus, bitkoinų kasimo sudėtingumas sumažėjo 7% – nuo lapkritį pasiekto rekordinio 155,9 trln. iki 145 trln. vienetų, todėl kasėjai bent laikinai gavo šiokį tokį atokvėpį.
