Irano Khargo sala – nedidelė, tačiau strategiškai itin svarbi sausumos juosta šiaurinėje Persijos įlankoje – iki šiol nebuvo tapusi JAV ir Izraelio pajėgų taikiniu, nors Artimųjų Rytų konfliktas jau įžengė į antrąją savaitę.

Koralinė sala, esanti maždaug už 15 mylių nuo žemyninio Irano krantų, laikoma Irano naftos sektoriaus ašimi. Skaičiuojama, kad per ją praeina apie 90% šalies žalios naftos eksporto, o vėliau tanklaiviai plaukia per Hormūzo sąsiaurį. Taip pat teigiama, kad salos pakrovimo pajėgumai siekia maždaug 7 mln. barelių per parą.

Khargo salos ekonominė reikšmė Iranui daro ją ypač jautria galimų karinių veiksmų grėsmei. Vis dėlto analitikai pabrėžia, jog bandymas perimti salą greičiausiai pareikalautų sausumos pajėgų operacijos, o tokio žingsnio JAV, panašu, kol kas vengia.

Be to, toks išpuolis tikriausiai dar labiau padidintų energetikos rinkų svyravimus tuo metu, kai naftos kainos jau yra šoktelėjusios beveik iki 120 JAV dolerių už barelį.

RUSI (Londone įsikūrusio gynybos analitikos centro) klimato, energetikos ir gynybos tyrėjas Petras Katinas teigė, kad salos perėmimas „nutrauktų Irano naftos gyvybinę liniją“, kuri režimui yra būtina.

„Žinoma, kai laivyba per Hormūzo sąsiaurį dabar sustabdyta, jie vis tiek negali parduoti naftos. Tačiau žvelgiant į priekį, salos perėmimas suteiktų JAV svertų derybose – nepriklausomai nuo to, koks režimas būtų valdžioje po karinės operacijos pabaigos“, – aiškino jis.

Vis dėlto, pasak jo, tam reikėtų sausumos kariuomenės operacijos, kuriai ši administracija, regis, nėra pasirengusi. Bent jau kol kas.

Pirmadienį žalios naftos ateities sandorių kainos pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 m. vidurio, kai po savaitgalį įvykdytos naujos JAV ir Izraelio smūgių bangos prieš Iraną įtampa dar labiau išaugo. Atakos kliudė kelis Irano degalų infrastruktūros objektus, įskaitant naftos saugyklas, ir taip pažymėjo naują karo etapą, Artimųjų Rytų krizei tęsiantis jau dešimtą dieną.

Tarptautinis etalonas „Brent“ (gegužės pristatymo) pirmadienį brango 11,5% – iki 103,40 JAV dolerio už barelį, nors ankstesnis šuolis vėliau buvo sumažėjęs. Tuo metu JAV „West Texas Intermediate“ (balandžio pristatymo) kaina paskutinį kartą fiksuota 12% aukštesnė – 101,88 JAV dolerio už barelį.

Didelė rizika

Naftos analitikas Tamas Varga teigė, kad jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuspręstų perimti šį svarbų centrą, tai būtų reikšmingas smūgis Irano režimui, nes atimtų iš jo esminį pajamų šaltinį. Jo vertinimu, toks žingsnis primintų JAV intervenciją Venesueloje metų pradžioje, kai buvo faktiškai perimta šalies naftos sektoriaus kontrolė.

Anot analitiko, toks scenarijus teoriškai galėtų reikšti Irano naftos eksporto atnaujinimą – žinoma, JAV priežiūroje ir tik tuo atveju, jei vėl atsivertų Hormūzo sąsiauris. Tačiau tuo pat metu sala liktų pažeidžiama dronų atakoms iš Irano teritorijos, o galimas JAV įsitvirtinimas saloje dar labiau komplikuotų ir taip sudėtingą situaciją.

Įprastai per Hormūzo sąsiaurį praplaukia apie 20% pasaulio naftos ir dujų, tačiau nuo karo pradžios praėjusį mėnesį laivyba šiame strategiškai svarbiame jūrų koridoriuje beveik sustojo.

Pasak buvusio Baltųjų rūmų Situacijų kambario vadovo Marco Gustafsono, kuris dirbo tiek Donaldo Trumpo, tiek Joe Bideno ir Baracko Obamos administracijose, Trumpą gali gundyti įsakyti JAV pajėgoms bandyti perimti Khargo salą dėl kelių priežasčių.

Tarp jų – galimybė pristatyti operaciją kaip „didelę viešųjų ryšių pergalę“, suteikti JAV kariams natūralų barjerą nuo žemyninio Irano ir tai, kad toks veiksmas atitiktų prezidento siekį turėti maksimalų spaudimo svertą Irano režimo atžvilgiu.

Vis dėlto dabar „Eurasia Group“ analizės vadovu dirbantis Gustafsonas pabrėžė, kad tokia operacija būtų ypač rizikinga. Jo teigimu, bandymas perimti salą pareikalautų JAV karių buvimo ant žemės ir, tikėtina, paverstų ją kelių savaičių taikiniu Irano dronams. Jis taip pat įspėjo, kad tai galėtų dar labiau pakelti naftos kainas, o Teheranas netgi galėtų svarstyti savidestrukcinius veiksmus – pavyzdžiui, sunaikinti naftotiekį, kuriuo sala aprūpinama.

VanEck Funds vadovas Janas van Eckas, kalbėdamas CNBC laidoje kovo 2 d., teigė, kad yra vienas aspektas, apie kurį, jo manymu, kalbama per mažai – tai Khargo sala.

„Būtent per ją eksportuojama 90% Irano naftos. Tai – užspaudimo taškas. Jei Trumpas laikysis panašaus veiksmų modelio, kaip Venesueloje, ką jis darė? Jis nutraukė jų naftos eksportą ir prieigą prie kietosios valiutos. Manau, kad ir šiuo atveju jis norės tokio sverto ateičiai“, – sakė J. van Eckas.