Europos Sąjungos šalys turi sukurti iki 100 tūkst. karių greitojo reagavimo pajėgas, kurios galėtų pakeisti šiuo metu žemyne dislokuotus JAV karius, penktadienį duotame interviu sakė Europos Sąjungos gynybos komisaras Andrius Kubilius.
Kubilius vengė tokias pajėgas vadinti „Europos armija“ – terminu, kuris daugelyje šalių kelia pasipriešinimą ir netgi sukelia rimtų nesutarimų tarp pačių Europos Komisijos narių.
„Turime labai aiškiai suprasti, apie ką kalbame, nes ši „Europos armijos“ sąvoka turi tam tikrą istorinį užtaisą ir kartais klaidina“, – kalbėjo jis Miuncheno saugumo konferencijos metu.
Jis priminė, kad ši sąvoka atsirado dar šeštajame dešimtmetyje, kai Europa, po Antrojo pasaulinio karo pradėjusi vienytis, svarstė galimybę kurti viršnacionalines karines pajėgas, atstovaujančias visam žemynui, o ne atskiroms valstybėms.
Pasak Kubiliaus, šiandieninė Europa kardinaliai kitokia. „Jei kas manęs paklaustų, ar norėčiau kurti tokią Europos armiją, kaip buvo įsivaizduojama šeštajame dešimtmetyje, atsisakant nacionalinių kariuomenių, atsakyčiau, kad bent jau šiuo metu į tai žiūriu gana skeptiškai“, – teigė jis.
Tai nėra nauja tema pačiam Kubiliui – buvęs Lietuvos ministras pirmininkas yra gerai susipažinęs su Rusijos keliama grėsme ir su tuo, kiek smarkiai Europoje remiamasi JAV saugumo garantijomis.
Praėjusį mėnesį jis pabrėžė, kad Europa turi pradėti investuoti taip, jog galėtų kariauti kaip vienas darinys, o ne kaip 27 nacionalinių „bonsai“ kariuomenių rinkinys.
Vis dėlto vyriausioji Europos Sąjungos diplomatė Kaja Kallas šias idėjas vertina kritiškai ir yra sakiusi, kad jos gali būti „ypač pavojingos“, nes potencialiai silpnintų NATO vaidmenį.
Būtent tokia kritika paskatino Kubilių dar tiksliau apibrėžti savo siūlymus.
„Apie ką mes kalbame? Apie 100 tūkst. ar 80 tūkst. karių greitojo reagavimo pajėgas, kurios turėtų pakeisti amerikiečių pajėgas, jei ir kada jos mažintų savo buvimą Europoje“, – sakė jis. „Todėl ir imuosi vartoti būtent greitojo reagavimo pajėgų terminą, kad nebūtų klaidinančių sąsajų su „Europos armija“.“
Vis dėlto Kubilius pripažino, kad net ir tokios pajėgos neišvengtų rimtų iššūkių, nes faktiškai jos vis tiek būtų valdomos valstybių narių, o tai labai apsunkintų greitą ir darnų veikimą. Jis neatsakė, ar tokios europinės pajėgos būtų integruotos į NATO struktūrą, tačiau pabrėžė, kad Europa ir toliau turi remtis Aljansu.
Siekdamas spręsti vadovavimo ir sprendimų priėmimo problemą, Kubilius pasiūlė kurti Europos saugumo tarybą. Jo vizijoje joje dalyvautų penkios ar šešios didžiosios Europos Sąjungos valstybės, galbūt ir Jungtinė Karalystė, taip pat mažesnės ES šalys rotacijos principu, kartu su Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos atstovais.
Tokios tarybos sukūrimas, Kubiliaus nuomone, „galbūt galėtų tapti atsakymu“ į lyderystės ir koordinavimo iššūkius Europos gynybos srityje.
