Didieji Lietuvos miestai palaipsniui įgyvendina mažos taršos zonas, kuriomis siekiama mažinti oro taršą, triukšmą ir automobilių srautus miestų centruose. Tokiose teritorijose gali būti ribojamas arba apmokestinamas labiau taršių transporto priemonių eismas.

Pagrindinis tikslas yra skatinti gyventojus rinktis viešąjį transportą, elektrinius automobilius ar kitus mažiau aplinką teršiančius judumo būdus.

Šiemet tokia zona pradėta taikyti Panevėžyje. Nuo vasario 1 dienos miesto centre ribojamas labiau taršių automobilių eismas, o nesilaikantiems nustatytos tvarkos gali būti skiriamos administracinės baudos. Tokiu sprendimu siekiama ne tik sumažinti oro taršą, bet ir riboti tranzitinį eismą per centrinę miesto dalį.

Mažos taršos zonos Lietuvoje diegiamos remiantis naujomis teisės aktų nuostatomis, kurios numato, kad penki didžiausi šalies miestai turi imtis konkrečių priemonių aplinkos taršai mažinti. Kiekviena savivaldybė gali pasirinkti skirtingą modelį, atsižvelgdama į vietos transporto srautus ir miesto infrastruktūrą.

Kokie ribojami Panevėžio centre?

Panevėžyje ribojamas automobilių, neatitinkančių „Euro 3“ taršos standarto, eismas. Šis standartas yra vienas iš Europos Sąjungos nustatytų reikalavimų transporto priemonių išmetamiesiems teršalams. Jis apibrėžia, kiek kenksmingų medžiagų, tokių kaip anglies monoksidas, azoto oksidai ar kietosios dalelės, gali išmesti automobiliai.

„Euro 3“ standartas įsigaliojo 2000 metais. Todėl dauguma automobilių, pagamintų iki maždaug 2000–2001 metų, paprastai atitinka tik „Euro 1“, „Euro 2“ ar „Euro 3“ reikalavimus. Palyginti su naujesniais „Euro 6“ standartą atitinkančiais automobiliais, tokios transporto priemonės išmeta gerokai daugiau teršalų ir laikomos labiau taršiomis.

Lietuvoje vis dar naudojama nemažai senesnių nei 15 metų automobilių. Dėl to dalis jų gali nepatekti į naujai nustatytą mažos taršos zoną Panevėžio centre. Savivaldybė nurodo nekaupianti tikslių duomenų apie tai, kiek tokių transporto priemonių registruota mieste.

Kur galioja nauji eismo ribojimai?

Panevėžyje eismo ribojimai šiuo metu taikomi Respublikos gatvės atkarpoje nuo Vasario 16-osios gatvės. Šioje vietoje įrengti kelio ženklai, informuojantys apie galiojančią eismo tvarką ir ribojimus taršesniems automobiliams.

Pagrindinis šio sprendimo tikslas yra sumažinti tranzitinį eismą miesto centre ir paskatinti vairuotojus rinktis alternatyvius maršrutus. Gyventojai ar įmonės, kurių veikla yra šioje teritorijoje, gali patekti prie pastatų naudodamiesi kitomis aplinkinėmis gatvėmis.

Savivaldybė neatmeta galimybės, kad ateityje mažos taršos zona gali būti plečiama, o taršesnių transporto priemonių patekimas į centrą gali būti dar labiau ribojamas. Tačiau dabartiniame etape didžiausias dėmesys skiriamas naujos eismo organizavimo tvarkos įgyvendinimui ir gyventojų pripratinimui prie pokyčių.

Kokios baudos gresia pažeidėjams?

Vairuotojams, kurie nesilaikys kelio ženklų ir įvažiuos į ribojamą teritoriją su taršesnėmis transporto priemonėmis, gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Už tokius pažeidimus numatyta bauda nuo 20 iki 40 eurų.

Šiuo metu Panevėžyje vykdomi atsitiktiniai patikrinimai, taip pat reaguojama į gyventojų pranešimus apie galimus pažeidimus. Pirmąjį mėnesį po zonos įvedimo pažeidimų nenustatyta.

Savivaldybės atstovai pabrėžia, kad pagrindinis šios priemonės tikslas nėra bausti vairuotojus. Siekiama skatinti laikytis naujų eismo taisyklių ir mažinti transporto keliamą taršą miesto centre.

Mažos taršos zonos kituose Lietuvos miestuose

Panevėžys nėra vienintelis miestas, kuriame įgyvendinamos tokios priemonės. Po 2025 metų gruodžio viduryje įsigaliojusių teisės aktų pakeitimų mažos taršos zonas turi nustatyti ir Vilnius, Kaunas, Klaipėda bei Šiauliai.

Kaunas tapo pirmuoju Lietuvos miestu, kuris praktiškai įgyvendino mažos taršos zoną. Nuo 2024 metų rugpjūčio senamiestyje taikomas dviejų eurų įvažiavimo mokestis. Į šią sumą įskaičiuota ir pirmoji nemokama stovėjimo valanda.

Savivaldybės duomenimis, po šios zonos įvedimo transporto srautai, ypač tranzitinis eismas, sumažėjo maždaug ketvirtadaliu.

Vilniuje mažos taršos zona nuo 2025 metų pradžios nustatyta dalyje senamiesčio. Kol kas ji veikia kaip teisinis pagrindas ateityje įgyvendinti papildomas eismo reguliavimo priemones. Sostinėje jau taikomi įvairūs sprendimai – ribojamas įvažiavimas į kai kurias gatves, taikomas kilpinis eismas ir reguliuojamas automobilių stovėjimas.

Šiauliai yra parengę mažos taršos zonos planą ir svarsto jo įgyvendinimo galimybes. Klaipėdos darnaus judumo plane taip pat numatytos dvi tokios zonos, tačiau sprendimai dėl jų įgyvendinimo dar nėra galutinai priimti.

Siekiama švaresnių ir ramesnių miestų

Mažos taršos zonos vis dažniau taikomos daugelyje Europos miestų. Tokios priemonės laikomos vienu iš efektyviausių būdų mažinti oro taršą, triukšmą ir transporto srautus centrinėse miestų dalyse.

Pagrindinė idėja yra sugrąžinti miestų erdves žmonėms. Tylesnės gatvės, švaresnis oras ir saugesnė aplinka leidžia kurti patogesnę miesto infrastruktūrą pėstiesiems, dviratininkams ir viešojo transporto naudotojams.

Nors tokių zonų įvedimas dažnai reikalauja pokyčių ir gali sukelti diskusijų tarp gyventojų bei vairuotojų, ilgainiui jos padeda kurti sveikesnę ir patrauklesnę miesto aplinką.

Patirtis rodo, kad nuosekliai įgyvendinti sprendimai per kelerius metus gali pastebimai pakeisti miestų kasdienybę ir pagerinti gyvenimo kokybę.