„Oracle“ ruošiasi dideliems pokyčiams darbuotojų gretose. Pranešama, kad bendrovė planuoja atleisti tūkstančius žmonių, nes milžiniškos investicijos į dirbtinio intelekto duomenų centrus vis stipriau spaudžia jos finansus.

Numatoma, kad darbuotojų mažinimas palies įvairius padalinius, o dalis sprendimų gali būti įgyvendinta dar šį mėnesį. Kalbama ir apie tai, kad kai kurių pareigybių ateityje gali reikėti mažiau, nes dalį funkcijų perims dirbtinio intelekto sprendimai.

Ši žinia pasirodė tuo metu, kai „Oracle“ vis agresyviau bando įsitvirtinti debesų kompiuterijos ir dirbtinio intelekto rinkoje. Vis dėlto toks šuolis reikalauja milžiniškų išlaidų, todėl bendrovei tenka ieškoti būdų, kaip suvaldyti augančią finansinę naštą.

Tūkstančiai darbuotojų gali netekti darbo

Pasak su situacija susipažinusių šaltinių, „Oracle“ rengia platesnio masto atleidimų planą, kuris būtų didesnis nei įprasti, etapais vykdomi darbuotojų mažinimai. Skelbiama, kad pokyčiai paliestų ne vieną sritį, o sprendimai dar gali būti koreguojami.

Kai kurie atleidimai, anot šaltinių, būtų susiję su tuo, kad bendrovė prognozuoja mažesnį tam tikrų specialybių poreikį dėl dirbtinio intelekto plėtros. Kitaip tariant, dalį darbų ateityje gali atlikti automatizuotos sistemos.

Pati „Oracle“ šių planų viešai nekomentuoja. Bendrovė tik nurodo, kad oficialaus komentaro šiuo klausimu neteikia. 2025 metų gegužės pabaigoje joje dirbo apie 162 tūkst. darbuotojų visame pasaulyje.

Dirbtinio intelekto plėtra reikalauja milžiniškų pinigų

„Oracle“, vadovaujama valdybos pirmininko Larry Ellisono, šiuo metu įgyvendina itin didelę duomenų centrų plėtrą. Šie centrai reikalingi tam, kad būtų galima aptarnauti dirbtinio intelekto sistemoms būtinus skaičiavimo pajėgumus.

Bendrovė, ilgą laiką garsėjusi duomenų bazių programine įranga, pastaraisiais metais stiprina savo debesų kompiuterijos padalinį ir nori tapti rimtesne konkurente tokiems milžinams kaip „Amazon“ ir „Microsoft“.

Tarp klientų, kuriems tokia infrastruktūra ypač svarbi, minima ir „OpenAI“. Būtent dėl tokių partnerių „Oracle“ dabar stengiasi kuo greičiau plėsti savo technines galimybes.

Finansų rinkos į šiuos planus žiūri vis atsargiau

Volstrito analitikai skaičiuoja, kad milžiniškos išlaidos duomenų centrams artimiausiais metais gali nustumti „Oracle“ pinigų srautus į neigiamą zoną. Prognozuojama, kad didesnė grąža iš šių investicijų galėtų pasirodyti tik apie 2030 metus.

Praėjusį mėnesį bendrovė pranešė planuojanti šiemet pritraukti iki 50 mlrd. JAV dolerių per skolą ir akcijų platinimą. Tai rodo, kad finansiniai poreikiai yra itin dideli, o spaudimas pinigų srautams tik auga.

Iš pradžių investuotojai į „Oracle“ žygį į dirbtinio intelekto rinką reagavo palankiai. 2024 metais akcijos pabrango 61 proc., o 2025 metais dar 20 proc. Tačiau vėliau nuotaikos atvėso.

Akcijų kaina smuko, o samda lėtėja

Didėjant išlaidoms, rinkos požiūris į „Oracle“ tapo gerokai santūresnis. Nuo 2025 metų rugsėjį pasiekto piko iki šių metų trečiadienio uždarymo akcijos buvo smukusios net 54 proc.

Po naujausio pranešimo akcijos ketvirtadienį taip pat atsisakė ankstesnio augimo ir trumpam krito apie 1,5 proc. iki 150,12 JAV dolerio. Tai rodo, kad investuotojai itin jautriai reaguoja į bet kokius ženklus apie augančią riziką.

Šią savaitę bendrovė taip pat pranešė viduje peržiūrinti daugelį atvirų darbo skelbimų savo debesų kompiuterijos padalinyje. Tai reiškia, kad samda šioje srityje gali būti lėtinama arba kai kur visiškai stabdoma.

Technologijų sektoriuje tai jau ne išimtis

Didelės pradinės investicijos į dirbtinį intelektą jau verčia ir kitas technologijų bendroves mažinti darbuotojų skaičių. Praėjusiais metais „Microsoft“ atleido apie 15 tūkst. žmonių, nes sparčiai augo išlaidos duomenų centrams ir DI programinei įrangai.

Praėjusią savaitę apie beveik pusės darbuotojų atleidimą paskelbė ir „Block“. Vienas bendrovės įkūrėjų Jackas Dorsey aiškino, kad didesnis efektyvumas, kurį suteikia dirbtinis intelektas, leidžia mažinti komandą.

Dar 2025 metų rugsėjį „Oracle“ buvo atskleidusi, kad rengia didžiausią restruktūrizaciją per savo istoriją. Skaičiuojama, kad dabartiniais finansiniais metais, kurie baigsis gegužę, ji gali kainuoti iki 1,6 mlrd. JAV dolerių, įskaitant išeitines išmokas darbuotojams.

Kas laukia toliau?

Kol kas galutiniai darbuotojų mažinimo mastai dar nėra patvirtinti, todėl planai gali keistis. Vis dėlto pati kryptis jau gana aiški. „Oracle“ mėgina suderinti didžiules ambicijas dirbtinio intelekto rinkoje su būtinybe mažinti finansinį spaudimą.

Bendrovė artimiausiu metu turės pateikti ir daugiau atsakymų investuotojams, nes antradienį numatoma skelbti trečiojo fiskalinio ketvirčio rezultatus. Būtent jie turėtų aiškiau parodyti, kaip brangiai „Oracle“ kainuoja jos dirbtinio intelekto plėtra.