Įtampa tarp Jungtinių Valstijų, Izraelio ir Irano Artimuosiuose Rytuose toliau didėja. JAV ir Izraelis tęsia karinėmis oro ir jūrų pajėgomis vykdomą operaciją „Epine rūstybė“, o pasaulio žiniasklaida vis garsiau svarsto, ar ši kampanija gali peraugti į pavojingą sausumos invaziją.

Toliau apžvelgiama, ką apie galimą JAV pėstininkų permetimą į regioną rašo įvairūs užsienio leidiniai ir kaip tai komentuoja Vašingtono pareigūnai bei prezidentas Donaldas Trumpas.

Trumpo pozicija: sausumos pajėgos „jei to prireiks“

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas interviu metu pareiškė, kad neatmeta galimybės pasiųsti sausumos pajėgas į Iraną, „jei to prireiks“.

Pasak jo, jis neturi abejonių dėl karių panaudojimo operacijos rajone: „Kaip sako kiekvienas prezidentas: ‘Ten nebus jokių karių’. Aš taip nesakau. Sakau, kad tikriausiai mums jų neprireiks, arba, jei to prireiks.“

Trumpas taip pat užsiminė, kad karas gali būti trumpesnis, nei prognozuota anksčiau. Anot jo, operacija vyksta „gerokai greičiau, nei planuota“ ir gali trukti ne keturias savaites, kaip minėta anksčiau, o gerokai trumpiau. „Tai vyks gana greitai. Mes veikiame tiksliai pagal planą, netgi lenkiame grafiką lyderystės prasme – 49 nukauti. Ir tai turėjo tęstis, kaip manėme, bent keturias savaites, o mes tai padarėme per vieną dieną“, – tvirtino Trumpas, pabrėžęs, kad JAV tokį krūvį „atlaikys“.

Žurnalistai atkreipia dėmesį, kad JAV gynybos sekretorius Pit‘as Hegsetas taip pat neatmetė galimybės panaudoti pėstininkus, nors ir patikino, jog šiuo metu amerikiečių sausumos pajėgų Artimuosiuose Rytuose nėra. „Prezidentas Trumpas aiškiai parodo mūsų priešams, kad eisime tiek toli, kiek reikės, kad apgintume Amerikos interesus. Tačiau šiuo klausimu nesame naivūs. Nereikia siųsti ten 200 000 karių ir pasilikti 20-čiai metų“, – sakė jis spaudos konferencijoje.

Prancūzijos žiniasklaida: Trumpas „nebijo siųsti sausumos pajėgų“

Prancūzijos dienraštis „Le Monde“ cituoja Trumpą, kuris per spaudos konferenciją pareiškė, kad jis „nebijo siųsti sausumos pajėgų“ į Iraną. „Aš nebijau siųsti sausumos pajėgų“, – sakė prezidentas.

Leidinys pažymi, kad Trumpas neatmeta amerikiečių karių įvedimo į Iraną ir grasina nauja „didele smūgių banga“. Nors 79-erių respublikonas ne kartą kritikavo ilgametes JAV karines intervencijas Artimuosiuose Rytuose, būtent jis šeštadienį įsakė pradėti plataus masto karinius veiksmus prieš Iraną.

Pentagonas tuo pat metu pabrėžia, kad JAV „eis tiek toli, kiek reikės“. Paklaustas, ar regione jau yra sausumos pajėgų, gynybos sekretorius Hegsetas atsakė, jog Vašingtonas nesirengia viešai aptarinėti, kokių konkrečių veiksmų imsis ar nesiims.

„Time“: Pentagonas vengia aiškiai atsakyti dėl karių siuntimo

Žurnalo „Time“ korespondentai pažymi, kad gynybos sekretorius Pit‘as Hegsetas ir JAV generolas Denas Keinas Pentagono spaudos konferencijoje pakartojo Trumpo pozicijos dviprasmiškumą ir vengė aiškių atsakymų apie galimą sausumos pajėgų įvedimą.

„Kai Hegseto paklausė tiesiogiai, ar gali būti pasiųsti JAV kariai į Iraną, jis atsakė, kad būtų ‘kvaila’ tikėtis, jog Amerikos pareigūnai viešai pasakys: ‘Štai kiek toli mes eisime’“, – rašoma apžvalgoje.

„Time“ taip pat atkreipia dėmesį į prieštaringus operacijos trukmės vertinimus. Pasak žurnalistės, JAV administracija skirtinguose pasisakymuose pateikia nevienodus prognozuojamos karinės kampanijos terminus ir trukmę.

„Foreign Policy“: kada neatmetamas sausumos kariuomenės panaudojimas

JAV leidinio „Foreign Policy“ žurnalistai, remdamiesi pareigūnų pareiškimais, teigia, kad Vašingtonas neatmeta galimybės permesti pėstininkus, jei karo veiksmai intensyvės arba to pareikalaus operacijos tikslai.

Publikacijoje pabrėžiama, kad kalbama ne apie plataus masto invaziją, o apie riboto masto sausumos operacijas. „Visapusiška sausumos operacija ar invazija šiuo metu nėra labiausiai tikėtinas scenarijus, nors Pentagone tokios galimybės visiškai neatmetama“, – rašoma straipsnyje.

Tame pačiame tekste primenama, kad Pentagonui vadovaujantis Hegsetas akcentavo: JAV nepradėjo šio karo Artimuosiuose Rytuose, tačiau žada jį „užbaigti“ Trumpo prezidentavimo laikotarpiu. „Mes nepradėjome šio karo, bet su prezidentu Trumpu mes jį baigsime“, – sakė jis ir apkaltino Iraną 47 metus vykdant „žiaurų, vienašalį karą prieš Ameriką“.

„The Washington Post“: operacijoje – apie 50 000 JAV karių

„The Washington Post“, remdamasis JAV pareigūno teiginiu, skelbia, kad Trumpo inicijuotoje operacijoje jau dalyvauja maždaug 50 000 amerikiečių karių. Sprendžiant iš viešos informacijos, kalbama daugiausia apie oro ir jūrų pajėgas – oficialių duomenų apie plačiai dislokuotas sausumos pajėgas kol kas nėra.

Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Denas Keinas pirmadienį pranešė, kad į regioną permetamas papildomas personalas operacijai paremti. Jis neatskleidė detalių, tik patvirtino, kad tarp papildomų pajėgumų yra „taktinės aviacijos“ daliniai.

Kitas su JAV karinių planų detalėmis susipažinęs, bet anonimiškumo pageidavęs pareigūnas teigė, kad Pentagonas taip pat dirba dislokuodamas į regioną daugiau oro gynybos priemonių. Gynybos ministerijos atstovo teigimu, kariuomenei pavesta pasiųsti į Europą papildomą paramą ir šaudmenų technikus. Jungtinių Valstijų Centrinė vadavietė, atsakinga už operacijas Artimuosiuose Rytuose, atsisakė atskleisti, kiek dar karių bus dislokuota.

Nors Trumpas ir Pentagonas viešai kalba, kad karinę kampaniją pavyks baigti greičiau, nei tikėtasi, „The Washington Post“ žurnalistai neatmeta scenarijaus, kad konfliktas gali tapti brangesnis ir užsitęsti labiau, nei planavo Baltieji rūmai. „Matyti ženklų, kad kariuomenės poreikiai jau keičiasi ir kad konfliktas gali tapti labiau išteklius eikvojančiu ir ilgesniu, nei, tikėtina, tikėjosi prezidentas“, – pažymima leidinio analizėje.

Žuvę amerikiečių kariai operacijoje „Epine rūstybė“

Naujausiais oficialiais duomenimis, per operaciją „Epine rūstybė“ žuvo šeši JAV kariškiai.

JAV Centrinė vadavietė pranešė, kad „pirmadienį, 16.00 val. pagal rytinės pakrantės laiką, šeši Amerikos kariškiai žuvo mūšyje“. Taip pat informuota, kad neseniai aptikti dviejų anksčiau dingusiais laikytų karių palaikai viename iš objektų, kuris buvo atakuotas per pirmuosius Irano smūgius regione.

Vadavietės teigimu, pagrindinės kovinės operacijos tebevyksta. Žuvusiųjų tapatybės bus paskelbtos ne anksčiau kaip po 24 valandų nuo artimiausių giminaičių informavimo.

Anksčiau Centrinė vadavietė buvo pranešusi, kad ketvirtas karys, sunkiai sužeistas per pirmuosius Irano smūgius, vėliau mirė nuo patirtų sužalojimų.

Teigiama, kad kariai žuvo dėl tiesioginio Irano smūgio į improvizuotą operacijų centrą civiliniame Kuveito uoste sekmadienio rytą. Šaltinio teigimu, raketa pataikė tiesiai į pastato centrą po 9 valandos vietos laiku. Ataka buvo greita, be jokio perspėjimo ar sirenų, kurios būtų spėjusios pranešti kariams apie būtinybę evakuotis ar slėptis bunkeryje. Keletą valandų po smūgio kai kuriose pastato dalyse dar ruseno ugnis, vidus buvo apanglėjęs, sienos išsprogdintos ir išlaužtos į išorę.

Kol kas nėra požymių, kad JAV artimiausiu metu ryžtųsi plataus masto sausumos invazijai į Iraną, tačiau oficialūs pareiškimai rodo, jog Vašingtonas sąmoningai palieka atvirą galimybę eskaluoti operaciją, jei to, jų vertinimu, pareikalautų karo eiga ir strateginiai tikslai.