Naujas JAV ir Venesuelos susitarimas dėl aukso gali netrukus nukreipti šimtus kilogramų tauriųjų metalų iš Pietų Amerikos valstybės į Amerikos rafinavimo įmones.
Venesuelos valstybinė kasybos bendrovė „Minerven“ sutiko pagal daugiamilijoninį susitarimą parduoti nuo 650 iki 1 000 kilogramų aukso dorė lydinių žaliavų prekybos bendrovei „Trafigura“, teigia su situacija susipažinę šaltiniai. Pranešama, kad derybose dalyvavo ir JAV pareigūnai.
Šaltinių teigimu, auksas galiausiai bus pristatytas į JAV rafinavimo įmones pagal atskirą susitarimą su JAV vyriausybe. Sutartyje numatyta, kad metalas turėtų būti apie 98 proc. prabos.
Vertinant pagal dabartines kainas, siunta galėtų būti verta daugiau nei 100 mln. JAV dolerių. Šiuo metu kilogramas gryno aukso rinkoje kainuoja apie 166 tūkst. JAV dolerių, nors kaina kinta priklausomai nuo rinkos sąlygų.
Šis susitarimas tęsia JAV administracijos pastangas stiprinti ekonominį koordinavimą su Venesuelos laikina vyriausybe po to, kai sausį JAV pajėgos sulaikė Venesuelos prezidentą Nicolasą Maduro.
Taip pat skaitykite:
Šią savaitę į Karakasą atvykęs JAV vidaus reikalų sekretorius Dougas Burgumas prisidėjo prie aukso kontrakto įgyvendinimo ir susitiko su Venesuelos pareigūnais aptarti glaudesnio bendradarbiavimo kasybos ir energetikos sektoriuose.
D. Burgumas, taip pat vadovaujantis Nacionalinei energetinės lyderystės tarybai, teigė, kad Amerikos įmonės jau domisi galimybėmis Venesuelos mineralų sektoriuje.
Šis sandoris yra trečiasis didelis gavybos sektoriaus susitarimas, sudarytas JAV priežiūros sąlygomis nuo to laiko, kai Vašingtonas ėmėsi aktyviau kontroliuoti svarbiausias Venesuelos pramonės šakas. „Trafigura“ taip pat minima ir naftos kontraktuose, siejamuose su šia iniciatyva, kurių vertė, kaip skelbiama, gali viršyti 1 mlrd. JAV dolerių.
„Nafta pradeda tekėti, o abiejų šalių profesionalumas ir atsidavimas – labai malonus vaizdas!“, – rašė prezidentas Donaldas Trumpas, pagirdamas Venesuelos laikinąją prezidentę Delcy Rodríguez.
Abiejų vyriausybių pareigūnai teigė, kad šis susitarimas gali atverti kelią platesnėms investicijoms į kasybą.
Taip pat skaitykite:
D. Rodríguez šią savaitę patvirtino, kad Venesuela ir JAV kartu dirbs su būsimais kasybos projektais. Vyriausybė rengia reformas, kuriomis siekiama pritraukti užsienio investicijas į sektorių, atkartojant neseniai įgyvendintus politikos pokyčius, atvėrusius šalies naftos pramonę tarptautinėms bendrovėms.
Venesuela turi didžiulius neišnaudotus mineralinius išteklius, be to, šaliai priklauso didžiausios pasaulyje patvirtintos naftos atsargos.
Manoma, kad, be aukso, šalyje yra deimantų, retųjų žemių elementų ir kitų kritiškai svarbių mineralų, naudojamų elektronikoje bei energetikos technologijose.
Pastaraisiais metais auksas Venesuelai tapo vis svarbesniu pajamų šaltiniu, ypač JAV sankcijoms apribojus šalies naftos eksportą. Pranešama, kad centrinis bankas per praėjusių metų antrąjį pusmetį pardavė beveik šešias tonas aukso, kai tauriojo metalo kaina buvo pasiekusi rekordines aukštumas.
Didelė dalis Venesuelos aukso išgaunama Orinoko kasybos lanke – didžiuliame išteklių turtingame regione, įsteigtame 2016 m. siekiant didinti kasybos apimtis ir diversifikuoti šalies ekonomiką.
Vis dėlto šį sektorių jau seniai vargina nelegali gavyba, aplinkos niokojimas ir kaltinimai korupcija, kurioje esą dalyvauja ginkluotos grupuotės.
