Šiuo metu dalis Lietuvos gyventojų svarsto, kaip toliau kaupti pensijai – likti antroje pakopoje ar investuoti savarankiškai. Tačiau ilgalaikiam rezultatui daug svarbesnis klausimas yra investavimo strategija: kokią jūsų ilgalaikio kaupimo portfelio dalį sudarys akcijos, ir kokią – obligacijos. Per pastaruosius 20 metų skirtingi šių turto klasių deriniai lėmė keliais šimtais procentų besiskiriančius rezultatus.
Per du dešimtmečius pasaulio ekonomika patyrė ne vieną sukrėtimą – nuo 2008 m. finansų krizės iki pandemijos ir geopolitinių įtampų. Nepaisant to, kapitalo rinkos ilgalaikėje perspektyvoje augo, nors skirtingos turto klasės rodė labai nevienodus rezultatus.
Pasaulio akcijų indeksas: didžiausias prieaugis, bet ir rizika
Per pastaruosius du dešimtmečius didžiausią grąžą generavo akcijos. 1000 eurų, 2005 m. investuotų į pasaulio akcijų indeksą sekantį fondą, šiandien būtų virtę 6592 eurais. Vidutinė metinė grąža siekė apie 7–8 proc., o pastarąjį dešimtmetį – net 11–12 procentų.
Tačiau akcijos pasižymi ir didžiausiais svyravimais. Pavyzdžiui, per 2008 m. finansų krizę pasaulio akcijų indeksas prarado apie 50 proc. vertės, o atsigavimas truko kelerius metus. Įsivaizduokite, kaip jaustumėtės, jeigu prieš pensiją visą savo turtą laikytumėte akcijose ir įvyktų toks pokytis – tai reikšmingai paveiktų jūsų pajamas senatvėje.
Vis dėlto, žvelgiant į ilgą, 20 m. perspektyvą, investavimas į pasaulio akcijų indeksą – tiek per II pakopos pensijų fondus, tiek savarankiškai per indeksinius fondus – generavo didesnę grąžą nei portfeliai su dalimi obligacijų.
Obligacijos: mažesnė grąža, bet daugiau stabilumo
Obligacijos paprastai pasižymi stabilesne, bet kuklesne grąža ir dažniausiai naudojamos portfelio rizikai mažinti. Jų kainos glaudžiai susijusios su palūkanų normomis: joms mažėjant – obligacijos brangsta, didėjant – pinga. Todėl ekonominių nuosmukių laikotarpiais jos dažnai amortizuoja akcijų rinkų svyravimus.
Per pastaruosius 20 metų obligacijų vidutinė metinė grąža buvo neįprastai žema – apie 2,5–3 proc., daugiausiai dėl ilgą laiką vyravusios žemų palūkanų normų aplinkos. 1000 eurų, investuotų į Euro zonos obligacijas 2005 m., šiandien būtų išaugę iki 1633 eurų.
Nors šiandien obligacijos vėl užima svarbią vietą subalansuotuose portfeliuose, ilgalaikio kaupimo pamoka aiški: pernelyg konservatyvus investavimas gali kainuoti praleistas galimybes gauti didesnę grąžą.
Komentaro autorius – „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus.
