Vokietija kerpa augimo prognozes – ar Irano krizė pakirs ES ekonomikos variklį?

Vokietijos ekonomika metų pradžioje rodė atsigavimo ženklus, tačiau brangstanti energija ir augančios tiekimo grandinių rizikos koreguoja lūkesčius. Po įtampos Artimuosiuose Rytuose šoktelėjus naftos kainoms, Berlynas sumažino augimo prognozes, o verslo nuotaikos suprastėjo.

Federalinė ekonomikos reikalų ir energetikos ministerija šią savaitę 2026 metų BVP augimo prognozę sumažino iki 0,5 proc., kai anksčiau buvo numatyta 1 proc. 2027 metų prognozė apkarpyta nuo 1,3 proc. iki 0,9 proc., o infliacija, ministerijos vertinimu, gali siekti 2,7 proc. šiemet ir 2,8 proc. kitąmet.

Nuotaikos krito iki pandemijos lygio

Vienu svarbiausių signalų tapo Ifo instituto verslo klimato indeksas, balandį smukęs iki 84,4 punkto nuo 86,3 punkto kovą. Tai žemiausias lygis nuo 2020 metų gegužės, kai Europos ekonomikas kaustė pandemijos sukrėtimas.

Prastėjo ir lūkesčiai: Ifo rodiklio „ateities vertinimo“ dalis smuko iki 83,3 punkto. Tuo pat metu ZEW ekonominių lūkesčių indikatorius balandį nusileido iki minus 17,2 punkto, rodydamas staigų pesimizmo šuolį.

„Matome, kad Vokietijos ekonomikai Irano krizė smogė labai stipriai“, – sakė Ifo instituto prezidentas Clemensas Fuestas.

„Įmonės mums sako, kad laukia sunkumai“, – pridūrė jis.

Smūgis energijai ir pramonei

Ekonomistų vertinimu, Vokietija išlieka viena didžiausių energijos importuotojų Europoje, o dalis importo vis dar susijusi su Artimųjų Rytų regionu. Didžiausią pažeidžiamumą jaučia energijai imlios pramonės šakos, kurios sudaro reikšmingą pramonės sukuriamos pridėtinės vertės dalį ir užtikrina apie 1 000 000 darbo vietų.

ING makroekonomikos tyrimų vadovas Carstenas Brzeskis teigė, kad dar iki konflikto pramonės dinamika buvo silpna, o dabar energijos kainos ir rizikos tiekimo grandinėse gali uždelsti atsigavimą. Jo vertinimu, dabartinė situacija primena, kad vienos priklausomybės pakeitimas kita nėra ilgalaikis sprendimas.

Rizika, pasak C. Fuesto, apima ne tik naftą ar dujas: brangstant ir stringant tiekimui, spaudimą gali pajusti chemijos, statybų ir kitos šakos, priklausomos nuo tarpinių produktų. Tokie sutrikimai, jo teigimu, gali sustabdyti dalį gamybos, jei susidarys „butelio kaklelio“ efektas.

Gelbėjimosi planas ir ribotos galimybės

Siekdama sušvelninti kainų šoką, Vokietijos koalicija pritarė dviejų mėnesių degalų mokesčių lengvatai, kurios vertė siekia apie 1 600 000 000 eurų. Ekonomikos reikalų ir energetikos ministrė Katherina Reiche teigė, kad sprendimai priimti greitai, kad gyventojams ir verslui būtų sumažinta išaugusių sąskaitų našta.

Rinkos dalyviai taip pat stebi didelį fiskalinį paketą, numatantį apie 500 000 000 000 eurų infrastruktūros investicijų fondą transportui, skaitmenizacijai ir energetikai bei didesnį gynybos finansavimą. Ekonomistai pabrėžia, kad šis paketas gali tapti atrama, tačiau dalį jo efekto gali „suvalgyti“ brangesnė energija ir išaugę gamybos kaštai.

„Jeigu šio fiskalinio impulso nebūtų, Vokietijos ekonomika trauktųsi“, – sakė C. Fuestas.

Tuo metu „Goldman Sachs“ ekonomistas Niklasas Garnadtas nurodė, kad prognozių sumažinimas iš esmės neturėtų sustabdyti suplanuotų investicijų. Jo vertinimu, pagal dabartinį energijos kainų scenarijų dalis priemonių galėtų būti nukreipta į energijos brangimo kompensavimą ir siekti apie 4 000 000 000–5 000 000 000 eurų per šiuos ir kitus metus.

Vis dėlto pati K. Reiche pripažino, kad vien laikinos lengvatos problemos neišspręs. Ministerijos teigimu, Vokietijai reikalingos gilesnės struktūrinės reformos ir ilgalaikė energetikos strategija, kuri užtikrintų konkurencingas kainas bei didesnį savarankiškumą.

„Mums reikia augančios ir konkurencingos ekonomikos bei toli siekiančių struktūrinių reformų“, – sakė K. Reiche.

Ekspertai perspėja, kad trumpalaikis kainų gesinimas gali atitraukti dėmesį nuo būtinos krypties, kuri apimtų spartesnę atsinaujinančios energetikos plėtrą, tinklų modernizavimą ir pramonės dekarbonizaciją. Kartu didėja spaudimas užtikrinti, kad energetikos transformacija neprarastų tempo ir nepakirstų Vokietijos, kaip eksporto ir pramonės centro, konkurencingumo.