Vokietija purto bankrotų banga, tūkstančiai darbuotojų jau liko be savo darbo vietos

Pastaruoju metu Vokietijos ekonomika vis dažniau atsiduria dėmesio centre ir ne dėl augimo ar naujų rekordų. Verslo aplinkoje ryškėja vis daugiau įtampos ženklų, o skaičiai, kuriuos pateikia analitikai, verčia sunerimti net ir patyrusius rinkos stebėtojus.

Nors oficialiai šalis jau išlipo iš recesijos, reali situacija verslui išlieka sudėtinga. Įmonės susiduria su augančiomis sąnaudomis, silpnesne paklausa ir neapibrėžtumu tarptautinėse rinkose.

Visa tai formuoja aplinką, kurioje išsilaikyti darosi vis sunkiau, ypač mažesniems verslams. Būtent tai atsispindi naujausiuose duomenyse, kurie rodo aiškų ir gana staigų bankrotų šuolį.

Bankrotų skaičius aukščiausias per du dešimtmečius

Leibnico ekonominių tyrimų instituto Halėje (IWH) duomenimis, 2026 metų pirmąjį ketvirtį Vokietijoje bankrotą paskelbė 4573 įmonės. Tai didžiausias rodiklis nuo 2005 metų trečiojo ketvirčio.

Dar labiau stebina palyginimas su 2009 metų pasauline finansų krize – dabartinis bankrotų lygis jau yra aukštesnis nei tuo laikotarpiu. Tai rodo, kad spaudimas verslui šiuo metu yra itin didelis, net jei formaliai ekonomika nepatiria tokio pat masto sukrėtimo.

Bankrotai tiesiogiai paveikė ir darbo rinką. Skaičiuojama, kad per pirmąjį ketvirtį buvo prarasta apie 54 tūkstančiai darbo vietų. Tai didžiausias skaičius nuo 2020 metų trečiojo ketvirčio.

Tuomet situaciją lėmė kelių didelių bendrovių žlugimas, tarp jų „Esprit“, „Vapiano“ ir „Wirecard“. Šį kartą pagrindinis smūgis tenka ne pavienėms didelėms įmonėms, o platesniam verslo segmentui.

Didžiausia dalis darbo vietų prarasta gamybos pramonėje – sektoriuje, kuris ilgą laiką buvo laikomas Vokietijos ekonomikos pagrindu.

Kovas išsiskyrė itin stipriu šuoliu

Ypač išsiskyrė kovo mėnuo. Per jį užfiksuota 1716 bankrotų – tai 17 proc. daugiau nei vasarį. Palyginus su laikotarpiu prieš COVID-19 pandemiją, skirtumas dar ryškesnis. Bankrotų skaičius buvo net 71 proc. didesnis nei įprastas kovo mėnesio vidurkis tais metais.

Paskutinį kartą tokio lygio rodiklis buvo fiksuotas dar 2005 metų birželį. Tai leidžia kalbėti ne apie pavienį šuolį, o apie platesnę tendenciją.

IWH analizė rodo, kad bankrotų augimą daugiausia lėmė smulkesnių įmonių žlugimas. Tokie verslai dažniausiai turi mažiau finansinių rezervų ir yra jautresni net nedideliems rinkos svyravimams.

Didėjant kaštams ir mažėjant vartojimui, būtent šios įmonės pirmosios susiduria su likvidumo problemomis. Tai paaiškina, kodėl bendras bankrotų skaičius auga, net jei didelių įmonių žlugimų nėra daug.

Prognozės optimizmo nesuteikia

Artimiausio laikotarpio prognozės taip pat nėra džiuginančios. IWH ekspertas Steffenas Muelleris pabrėžė, kad pagrindiniai rodikliai nerodo aiškaus pagerėjimo.

„Mūsų pagrindiniai rodikliai nepalieka daug erdvės optimizmui 2026 metų antrąjį ketvirtį“, – teigė jis. Pasak eksperto, bankrotų skaičius išliks labai aukštas ir gali priartėti prie kovo mėnesio lygio.

Nors 2025 metais Vokietijos ekonomika augo 0,2 proc., toks tempas laikomas labai kukliu. Tai labiau simbolinis atsigavimas po dvejų metų recesijos nei tvirtas augimo pagrindas.

Dar vienas signalas – sumažintos prognozės. Vyriausybė tikisi, kad 2026 metais BVP augs apie 1 proc., nors anksčiau buvo prognozuota 1,3 proc.

Tai rodo, kad ekonomikos atsigavimas vyksta lėčiau nei tikėtasi, o verslo aplinka išlieka trapi.

Globalūs veiksniai dar labiau apsunkina situaciją

Papildomą spaudimą kelia ir tarptautinė situacija. Ekonomistai įspėja, kad JAV ir Irano konfliktas gali turėti neigiamą poveikį pasaulio ekonomikai.

Galimos pasekmės – augančios naftos ir dujų kainos, prekybos sutrikimai ir didesnis infliacinis spaudimas. Visa tai tiesiogiai veikia ir Vokietijos verslą, kuris yra stipriai integruotas į pasaulines rinkas.

Bendras vaizdas aiškus – Vokietijos ekonomika šiuo metu susiduria su sudėtingu laikotarpiu, kuriame verslui tenka prisitaikyti prie naujų realijų.

Augantis bankrotų skaičius tampa ne tik statistika, bet ir signalu apie gilesnes problemas. O tai reiškia, kad artimiausi mėnesiai bus itin svarbūs tiek verslui, tiek sprendimų priėmėjams, kurie turės ieškoti būdų stabilizuoti situaciją.