Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kantrybė, regis, senka – ir tai vis labiau matyti viešumoje.

Pastarosiomis savaitėmis jis sugriežtino retoriką tiek kritikų, tiek sąjungininkų atžvilgiu: priekaištavo Europos lyderiams dėl per lėtai teikiamos paramos, apsikeitė aštresniais pasisakymais su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbánu ir atvirai suabejojo Donaldo Trumpo požiūriu į karą.

Toks tonas atspindi augantį nusivylimą Kyjive, kai taikos derybos stringa, o finansinė parama lieka neapibrėžta. Vis dėlto net ir Zelenskiui artimi žmonės įspėja, kad tokia retorika gali atstumti būtent tuos partnerius, nuo kurių Ukraina priklauso gaudama pinigus, ginkluotę ir diplomatinę paramą.

Pasak buvusio Zelenskio patarėjo užsienio politikos klausimais, prezidento nusivylimas jau formuoja jo viešąją komunikaciją.

„Šis nusivylimas ir skatina aštresnę retoriką“, – sakė buvęs patarėjas, prašęs neminėti jo pavardės, nes iki šiol palaiko gerus santykius su Ukrainos lyderiu.

„Tai ciklas, kuris tampa pats sau žalingas“, – pridūrė jis.

Ukrainos opozicijos parlamentaras Mykola Kniažyckis teigė, kad šis posūkis susijęs ir su spaudimu Kyjivui įstrigusiose taikos derybose.

„Zelenskis supranta, kad negali paaukoti nacionalinių interesų ir atsisakyti“ rytinių šalies regionų, kaip reikalauja Kremlius, – sakė Kniažyckis. – „Todėl jo pareiškimai bendraujant su Vakarų lyderiais tapo aiškesni ir tiesesni.“

Jis pridūrė, kad Ukrainos prezidentas taip pat siekia parodyti ryžtą šalies viduje.

„Zelenskio pareiškimuose matyti ir noras emociškai paveikti partnerius, dalyvaujančius derybose… ir bandymas sustiprinti savo pozicijas šalies vidaus politikoje, demonstruojant tvirtą Ukrainos nacionalinių interesų gynėją“, – sakė Kniažyckis.

Įtampa ypač išryškėjo praėjusią savaitę, kai Europos Sąjunga viešai sukritikavo Ukrainos lyderį dėl jo pasisakymo, kurį daugelis suprato kaip užuominą apie grasinimą Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbánui.

Zelenskis buvo pareiškęs, kad duotų Ukrainos kariams „tam tikro žmogaus“ adresą, kad šie galėtų su juo pasikalbėti „sava kalba“.

Nors jis Orbáno neįvardijo, plačiai manyta, kad turėjo omenyje būtent Vengrijos vadovą, kuris blokuoja Ukrainai itin reikalingą 90 mlrd. eurų ES paskolų paketą – Kyjivui gresia pinigų stygius pavasarį. Orbánas taip pat supykdė Zelenskį kaltinimais, esą ukrainiečiai sąmoningai sustabdė rusiškos naftos srautą sovietmečio „Družbos“ vamzdynu.

Be to, kad šis pareiškimas suerzino Europos Komisiją, kuri retu atveju viešai perspėjo Zelenskį, jog jis neturėtų reikšti „grasinimų ES valstybėms narėms“, tokia retorika nepatiko ir opozicijos lyderiams bei Orbáno kritikams Budapešte. Jie baiminasi, kad Zelenskis įtraukiamas į Orbáno provokuojamą žodinę eskalaciją, kuri gali padėti Vengrijos premjerui artėjančiuose parlamento rinkimuose.

„Zelenskio komentaras buvo kvailas“, – sakė Budapešte veikiančios nepriklausomos politinių tyrimų konsultacijų bendrovės „Political Capital“ atstovas Péteris Krekó.

„Net jei manote, kaip ir aš, kad Vengrijos vyriausybė prisideda prie situacijos eskalavimo, pavyzdžiui, Orbánui grasinant jėga perimti naftą, Ukrainos lyderio komentaras buvo labai neatsakingas“, – pridūrė jis.

Pasak jo, šis žodžių karas Orbáno kampanijai suteikia „įrodymą jų tariamiems teiginiams, kad Ukraina grasina Vengrijai“.

Interviu „POLITICO“ ir „Welt“ žurnalistui Gordonui Repinskiui Zelenskis atmetė kritiką, esą jis politiškai padeda Orbánui, ir apkaltino Vengrijos lyderį stojus Maskvos pusėn.

„Jis stovi Rusijos lyderio pusėje“, – sakė Zelenskis, tvirtindamas, kad Orbánas mėgino blokuoti sankcijas Rusijai ir trukdyti Vakarų ginklų tranzitui per Vengriją.

Jis taip pat pabrėžė, kad Vengrija „nuo pat šio karo pradžios“ nesuteikė Ukrainai karinės paramos, nes Orbáno „draugai, strateginiai partneriai“ yra Rusijoje. Zelenskio teigimu, diplomatinė tyla situacijos nepakeistų.

Ukrainos prezidentas išreiškė nusivylimą ir pačia Europos Sąjunga, nes ši, jo manymu, pernelyg silpnai priešinosi Orbáno veiksmams.

„Nemačiau stiprių žinučių iš Europos lyderių“, – sakė Zelenskis, pabrėždamas, kad konfliktas nėra asmeninis, o susijęs su „ukrainiečių gyvybėmis, Ukrainos saugumu ir Europos saugumu“.

Tačiau aštresnė Zelenskio laikysena nukreipta ne vien prieš oponentus, tokius kaip Orbánas. Vasario mėnesį Pasaulio ekonomikos forume Davose jis nustebino Europos lyderius, didžiąją savo kalbos dalį skyręs priekaištams – esą Europa daro per mažai tiek dėl pagalbos Ukrainai, tiek dėl savo pačios gynybos.

„Per dažnai Europoje atsiranda kažkas svarbesnio“, – sakė jis. – „Europa mėgsta aptarinėti ateitį, bet vengia veikti šiandien.“

Turint omenyje, kad tai nuskambėjo praėjus vos dienai po to, kai JAV prezidentas Trumpas jau buvo smarkiai sukritikavęs Europos lyderius, Zelenskio aštrūs žodžiai auditoriją pribloškė.

„Tai buvo gana netikėta“, – sakė Londone įsikūrusio analitinio centro „Royal United Services Institute“ ekspertė Natia Seskuria. – „Zelenskis nepatenkintas tuo, kaip europiečiai mobilizuoja paramą.“

Ukrainos prezidentas Europos lyderius yra kritikavęs ir anksčiau – ypač pirmaisiais karo mėnesiais bei pernai Davose. Tačiau šįkart tonas buvo beveik pašaipus, kai jis vardijo ilgą nusiskundimų sąrašą, pradedant ES sprendimu nepanaudoti Europoje įšaldyto Rusijos turto Ukrainos finansavimui.

Zelenskis taip pat mažiau atsargiai pradėjo kalbėti apie Trumpą – tai ryškus pokytis, palyginti su itin apdairia laikysena pernai po įtempto pokalbio Ovaliajame kabinete, kai jis nukrypo nuo iš anksto parengto scenarijaus, iš dalies po to, kai jį išprovokavo JAV viceprezidentas J. D. Vance’as, apkaltinęs jį nedėkingumu.

Po šio epizodo Zelenskis daugiausia laikėsi strategijos neprovokuoti Trumpo, tikėdamasis, kad būtent Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmasis pasakys griežtą „ne“ taikai ir taip nuvils JAV lyderį.

Tačiau pastarosiomis savaitėmis tonas vėl pasikeitė. Zelenskis viešai kritikavo Trumpo pastangas spausti labiau Kyjivą, o ne Maskvą daryti nuolaidas, tokį požiūrį pavadinęs „neteisingu“. Šią savaitę jis skundėsi, kad Trumpas vis dar nedaro Rusijai rimto spaudimo.

Interviu „POLITICO“ Zelenskis leido suprasti, kad Vašingtonas ignoruoja Rusijos atsakomybę už karą.

„Dabar prezidentas Trumpas nekėlė atsakomybės klausimo ir niekas apie tai nekalba“, – sakė Zelenskis, tvirtindamas, kad Ukraina jau yra padariusi reikšmingų kompromisų siekdama taikos. – „Ukraina jau parodė daug kompromisų.“

Zelenskis nevengė ir retkarčiais subtiliai įgelti Trumpui. Po to, kai JAV prezidentas paprašė Ukrainos pagalbos perimant Irano dronus, Zelenskio praėjusią savaitę per spaudos konferenciją buvo paklausta, ar dabar Kyjivas laiko visus kozirius. Jis, šyptelėjęs, atsakė: „Pasakykite jūs man.“

Vis dėlto problema ta, kad didesnė kritika, pasak buvusio patarėjo, „neduoda apčiuopiamų rezultatų“.

Praėjusią savaitę – kartu su Europos Komisijos papeikimu – Trumpas dar labiau sustiprino savo naratyvą, jog Zelenskis esą yra pagrindinė kliūtis susitarimui su Rusija. Jis apibūdino Putiną kaip linkusį bendradarbiauti ir pridūrė, kad Ukrainos lyderis „turi susiimti“ ir daryti kompromisus.

Ši situacija parodo, kaip greitai aštresnė Zelenskio retorika gali sukelti atgarsį už Kyjivo ribų. Vašingtone ir kai kuriose Europos sostinėse kyla rizika, kad jo kritikams bus lengviau stiprinti argumentą, jog susitarimui esą trukdo Ukraina, o ne Rusija.

„Jam reikia būti kiek atsargesniam kritikuojant sąjungininkus“, – sakė Seskuria. – „Zelenskiui bus itin svarbu turėti visus Europos sąjungininkus savo pusėje, kai kalbama apie tai, kaip dirbti su Trumpo administracija.“