Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimas Lietuvoje vis labiau įsitvirtina ir tai rodo ne tik praktika, bet ir visuomenės nuomonė. Naujausia „Eurobarometro“ apklausa atskleidė, kad beveik keturi iš penkių šalies gyventojų palankiai vertina šią tvarką.

Per metus pritariančiųjų dalis išaugo daugiau nei dešimtadaliu. Tai signalas, kad pradinis atsargumas ar skeptiškumas po truputį blėsta, o gyventojai vis aiškiau mato šios sistemos privalumus.

Apvalinimas Lietuvoje taikomas nuo 2025 metų gegužės 1 dienos, tačiau jau dabar akivaizdu – sprendimas ne tik pasiteisino, bet ir sulaukė stipraus visuomenės palaikymo.

Parama išaugo per metus

2023 metais apvalinimui pritarė mažiau nei septyni iš dešimties gyventojų. 2024 metų rugsėjo duomenimis, palaikymas siekia 78 proc., o tai 9 proc. punktais daugiau nei prieš metus.

Apvalinimui nepritariančiųjų dalis sumažėjo iki penktadalio gyventojų – tai taip pat 9 proc. punktais mažiau nei anksčiau. Tik 2 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Lietuva pagal palaikymo lygį euro zonoje patenka tarp lyderių. Kartu su Estija ir Nyderlandais šalis dalijasi trečią vietą. Aukščiau yra tik Italija ir Slovakija, kur apvalinimą palaiko atitinkamai 85 ir 84 proc. gyventojų.

Palyginimui, visoje euro zonoje apvalinimui vidutiniškai pritaria 61 proc. gyventojų, ir ši dalis per metus nepakito.

Kodėl atsirado apvalinimas?

Lietuvos bankas inicijavo apvalinimą dėl praktinių priežasčių. 1 ir 2 euro centų monetos buvo naudojamos neefektyviai ir netvariai.

Didžioji dalis šių monetų realiai apyvartoje cirkuliuodavo tik vieną kartą – jos grįždavo kaip grąža, tačiau vėliau nuguldavo taupyklėse ar būdavo pametamos. Skaičiuojama, kad gyventojai kasmet pamesdavo apie trečdalį milijono eurų vertės smulkiųjų monetų.

Be to, jų gamyba, transportavimas ir tvarkymas reikalauja papildomų išteklių. Tai reiškia ir finansines išlaidas, ir didesnę aplinkos taršą.

Apvalinimo tikslas yra sumažinti šių monetų poreikį, tačiau jų visiškai neatsisakyti.

Kaip veikia sistema?

Nuo 2025 metų gegužės 1 dienos galutinė pirkinių suma, atsiskaitant grynaisiais, apvalinama iki artimiausių 0, 5 arba 10 euro centų. Svarbu pabrėžti, kad apvalinama visa krepšelio suma, o ne kiekvienos prekės kaina atskirai.

Jeigu atsiskaitoma kortele ar kitu negrynuoju būdu, suma neapvalinama – mokama tiksliai tiek, kiek nurodyta kvite.

Taip pat svarbu žinoti, kad 1 ir 2 euro centų monetos išlieka teisėta mokėjimo priemonė. Prekybininkai privalo jas priimti ir gali jomis atiduoti grąžą.

Kiek monetų jau grįžo?

Iki apvalinimo Lietuvoje apyvartoje buvo 336 milijonai vienetų 1 ir 2 euro centų monetų. Nuo sistemos įsigaliojimo į Lietuvos banką jau grįžo daugiau nei 34 milijonai šių monetų.

Dalimi jų net apsikeista su Latvijos banku. Tai rodo, kad gyventojai aktyviai atsikrato sukauptų smulkiųjų monetų ir naudojasi galimybe jas iškeisti.

Gyventojai gali tai padaryti Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune. Verslo atstovai gali monetas perduoti inkasavimui ar įmokėti į sąskaitas kredito įstaigose.

Ar apvalinimas keičia kainas?

Vienas dažniausių nuogąstavimų prieš apvalinimo įvedimą buvo baimė, kad kainos „tyliai“ kils. Tačiau apvalinama tik galutinė suma, o ne atskiros prekių kainos.

Be to, dalis mokėjimų apvalinama vartotojo naudai – suma gali būti tiek padidinta, tiek sumažinta. Ilgalaikėje perspektyvoje poveikis turėtų išsilyginti.

Svarbu ir tai, kad atsiskaitymai negrynaisiais lieka tikslūs iki paskutinio cento. Tai užtikrina skaidrumą ir galimybę rinktis patogiausią mokėjimo būdą.

Platesnis kontekstas

Apvalinimas nėra tik Lietuvos sprendimas. Jis taikomas ir Airijoje, Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Slovakijoje bei Estijoje.

Kai kuriose iš šių šalių sistema veikia jau gerokai ilgiau, todėl natūralu, kad visuomenės palaikymas ten dar didesnis.

Lietuvos rezultatai rodo, kad gyventojai greitai prisitaikė prie naujos tvarkos ir vis labiau ją vertina kaip patogią bei racionalią.

Ar smulkieji centai išnyks?

Kol kas 1 ir 2 euro centų monetos lieka apyvartoje. Jomis galima atsiskaityti, jas galima iškeisti, o prekybininkai negali atsisakyti jų priimti.

Tačiau akivaizdu, kad jų reikšmė kasdieniuose atsiskaitymuose mažėja. Apvalinimas leidžia sumažinti monetų kiekį rinkoje ir kartu optimizuoti grynųjų pinigų valdymą.

Augantis visuomenės palaikymas rodo, kad sprendimas buvo priimtas tinkamu metu. O tai, kad beveik keturi iš penkių gyventojų jį vertina teigiamai, leidžia manyti, jog smulkieji centai pamažu taps vis retesni mūsų piniginėse, net jei oficialiai ir neišnyks.