Kinija paskelbė mažiausią per kelis dešimtmečius ekonomikos augimo tikslą – 2026 metais šalies ekonomika turėtų augti 4,5–5 procentais. Toks sprendimas rodo, kad antra pagal dydį pasaulio ekonomika susiduria su vis daugiau iššūkių tiek šalies viduje, tiek tarptautinėje arenoje.

Šis tikslas yra mažesnis nei ankstesniais metais, kai 2023–2025 m. Kinija siekė maždaug 5 proc. ekonomikos augimo. Nors šie planai buvo įgyvendinti, ekonomikos tempas pastaruoju metu akivaizdžiai lėtėja.

Ekspertai pažymi, kad Kinijos valdžia tampa atsargesnė prognozuodama ekonomikos raidą. Tam įtakos turi silpnesnė vidaus paklausa, užsitęsusi nekilnojamojo turto krizė ir neapibrėžtumas pasaulio ekonomikoje.

Lėtesnis augimas nei ankstesniais dešimtmečiais

Kinijos ekonomika nuo XX a. pabaigos ilgą laiką augo itin sparčiai – neretai dviženkliu tempu. 2010 metais šalis aplenkė Japoniją ir tapo antra didžiausia pasaulio ekonomika.

Tačiau per pastarąjį dešimtmetį augimas pradėjo lėtėti. Prie to prisidėjo griežti pandemijos ribojimai, mažėjantis nekilnojamojo turto sektoriaus aktyvumas, investicijų kritimas ir silpnesnis vartojimas.

Kinijos premjeras Li Qiang teigė, kad šalies ekonomika pastaraisiais metais parodė atsparumą, tačiau pripažino, jog situacija išlieka sudėtinga.

Pasak jo, šalies ekonomika vis dar susiduria su „giluminėmis struktūrinėmis problemomis“, o išoriniai sukrėtimai dar labiau apsunkina padėtį.

Artėjantis Xi Jinpingo ir Donaldo Trumpo susitikimas

Naujasis ekonomikos planas paskelbtas prieš svarbų politinį įvykį – netrukus Pekine turėtų įvykti Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas.

Planuojama, kad per tris dienas truksiantį viršūnių susitikimą bus aptariami prekybos, technologijų ir Taivano klausimai.

Pastaraisiais metais JAV ir Kinijos santykius temdė prekybos konfliktai ir tarifai. Donaldas Trumpas anksčiau įvedė muitus kinų prekėms, o Pekinas atsakė panašiomis priemonėmis bei eksportų apribojimais.

Vidaus problemos spaudžia ekonomiką

Didžiausi iššūkiai Kinijos ekonomikai kyla šalies viduje. Viena didžiausių problemų – užsitęsusi nekilnojamojo turto krizė, kuri jau penktus metus mažina investicijas ir silpnina vartotojų pasitikėjimą.

Praėjusiais metais pirmą kartą per kelis dešimtmečius sumažėjo investicijos į būstą, gamybą ir infrastruktūrą – sektorius, kurie ilgą laiką buvo pagrindiniai ekonomikos augimo varikliai.

Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį į silpną vidaus vartojimą ir defliacijos riziką kai kuriuose sektoriuose.

Viltis siejama su technologijomis

Nepaisant ekonominių sunkumų, Kinija dideles viltis sieja su aukštųjų technologijų sektoriais. Šalies valdžia planuoja toliau investuoti į dirbtinį intelektą, robotiką, biomediciną ir puslaidininkių pramonę.

Šiam tikslui numatyta 10 proc. padidinti mokslo ir technologijų finansavimą, o taip pat plėsti duomenų centrų infrastruktūrą ir skaičiavimo pajėgumus.

Kinija tikisi, kad technologinės inovacijos padės sustiprinti ekonomikos augimą ir sumažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų.

Karinės išlaidos ir toliau auga

Nepaisant lėtesnio ekonomikos augimo, Kinija ir toliau didina gynybos išlaidas. 2026 metais šalies karinis biudžetas padidintas 7 procentais.

Šios lėšos skiriamos naujai karinei technikai, tyrimams ir kariuomenės modernizavimui. Pastaraisiais metais Kinija aktyviai plečia savo karinius pajėgumus Ramiojo vandenyno regione.

Ekspertai teigia, kad net ir lėtėjant ekonomikai Pekinas neketina atsisakyti ambicijų stiprinti savo geopolitinę įtaką Azijoje.