Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė laikiną 30 dienų išimtį, leidžiančią Indijos naftos perdirbėjams įsigyti jūroje įstrigusios rusiškos žalios naftos. Toks sprendimas priimtas dėl Irano konflikto sukeltų trikdžių, keliančių grėsmę pasaulinėms energijos tiekimo grandinėms.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas ketvirtadienį pranešė, kad 30 dienų išimtis leis Indijos perdirbėjams pirkti rusišką naftą iš laivų, kurie šiuo metu yra įstrigę jūroje, nes įprasti jų maršrutai uždaryti arba laikomi pernelyg pavojingais.

Socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pareiškime S. Bessentas šią priemonę pavadino trumpalaikiu sprendimu, skirtu sumažinti tiekimo įtampą, ir patikino, kad ji „neatneš reikšmingos finansinės naudos Rusijos vyriausybei“, – teigė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.

Sprendimas priimtas tuo metu, kai dėl karo Irane blokuotas Hormūzo sąsiauris, o pasaulinės energijos rinkos ir toliau patiria didelius sukrėtimus.

Išimtį išdavė JAV Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC). Ji taikoma rusiškai naftai ir naftos produktams, kuriuos dabar galima nukreipti į Indijos uostus.

Priemonė galios iki balandžio 4 dienos ir nebus taikoma naujoms siuntoms.

Ši išimtis nėra platus antrinių JAV sankcijų švelninimas, su kuriomis Indija anksčiau susidurdavo pirkdama su nuolaida parduodamą rusišką naftą. Vietoje to ji skirta spręsti vienkartinę, itin aštrią tiekimo krizę, kurią sukėlė konfliktas Artimuosiuose Rytuose.

S. Bessentas pridūrė, kad Indija, laikoma svarbia JAV partnere, pasibaigus tiesioginei krizei turėtų didinti amerikietiškos žalios naftos pirkimus.

Pastarosiomis dienomis Indijos perdirbėjai jau užsitikrino kelių milijonų barelių skubius krovinius, nes šiuo metu trūksta alternatyvų.

Remiantis „Bloomberg“ cituojamais šaltiniais, didžiausia Indijos privati naftos perdirbimo bendrovė „Reliance Industries“ po JAV paskelbtos laikinos išimties pradėjo ieškoti rusiškos žalios naftos krovinių.

Bendrovė planuoja šiuos kiekius perdirbti gamykloje, aptarnaujančioje Indijos vidaus rinką, o eksportui orientuotus pajėgumus ir toliau eksploatuoti naudojant nerusiškas naftos rūšis. Tuo pat metu šią savaitę pasauliniai naftos etaloniniai indeksai patyrė didelį kainų svyravimą.

Rašymo metu „Brent“ nafta buvo prekiaujama virš 85 JAV dolerių už barelį, o „West Texas Intermediate“ (WTI) – virš 81 JAV dolerio. Tai – aukščiausi lygiai per pastaruosius trejus metus.

S. Bessentas vyksta į Paryžių prieš D. Trumpo vizitą Kinijoje

Apie išimtį paskelbta tuo metu, kai S. Bessentas ruošiasi kitą savaitę Paryžiuje susitikti su Kinijos vicepremjeru He Lifengu.

Šios derybos turėtų tapti pasirengimu prezidento Donaldo Trumpo vizitui Kinijoje, planuojamam kovo 31–balandžio 2 dienomis. Kaip skelbia „The Wall Street Journal“, Vašingtonas ketina spausti Pekiną mažinti rusiškos ir iraniškos naftos pirkimą bei pereiti prie amerikietiškos naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) įsigijimo.

Analitikų vertinimu, toks prašymas yra reikšminga rizika, ypač atsižvelgiant į tai, kad Kinija stipriai priklauso nuo su nuolaida parduodamų abiejų šalių tiekimų. JAV kariniai veiksmai Venesueloje ir Irane gerokai sutrikdė Kinijos naftos tiekimą.

Taip pat planuojama aptarti didesnius Kinijos pirkimus iš JAV, įskaitant sojų pupeles ir „Boeing“ lėktuvus, galimą retųjų žemių eksporto kontrolės švelninimą bei dirbtinio intelekto lustų importą.

Ypatingos įtampos laukiama dėl dirbtinio intelekto lustų. Pranešama, kad JAV vyriausybė rengia plataus masto naujus eksporto ribojimus, pagal kuriuos amerikiečių bendrovėms, tokioms kaip „Nvidia“ ir „AMD“, reikėtų gauti licencijas beveik visoms pasaulinėms siuntoms.

Šie pranešimai pasirodė po to, kai D. Trumpo administracija esą svarstė nustatyti 75 tūkst. „Nvidia“ H200 lustų ribą vienam Kinijos klientui. Tai būtų mažiau nei pusė kiekio, kurio, kaip teigiama, prašė tokios didelės bendrovės kaip „Alibaba“ ir „ByteDance“.

Irano konfliktas komplikuoja D. Trumpo ir Xi susitikimą

Paryžiaus susitikimas vyksta didėjant neapibrėžtumui dėl po kelių savaičių planuojamo D. Trumpo ir Xi Jinpingo viršūnių susitikimo.

Kinija sukritikavo smūgius Iranui, o ajatolos Ali Khamenei mirtis įnešė naujos geopolitinės įtampos, nors 2025 m. pabaigoje pasiektos trapios prekybos paliaubos, panašu, kol kas laikosi.

Kol kas abi pusės, regis, išlieka nusiteikusios konstruktyvioms ekonominėms deryboms.

Ribota išimtis Indijai laikoma platesnės JAV strategijos dalimi: trumpalaikiu lankstumu stabilizuoti energijos rinkas, kartu siekiant ilgalaikio pasaulinių naftos srautų perorientavimo JAV gamintojų naudai.

Artimiausios savaitės parodys, ar toks subalansuotas požiūris užtikrins tiek greitą palengvėjimą rinkoms, tiek apčiuopiamą pažangą įgyvendinant ambicingą JAV ir Kinijos ekonominę darbotvarkę.