Ar ECB sureaguos į staigius pokyčius? Staigus euro šuolis sukėlė ekspertų nerimą

Pastarosiomis savaitėmis euras smarkiai sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu ir pirmą kartą nuo 2021 metų pasiekė 1,20 USD lygį. Šis pakilimas, kuris įvyko itin sparčiai, privertė finansų rinkas atkreipti dėmesį į Europos Centrinio Banko (ECB) poziciją, tačiau ekspertai mano, kad tikėtis skubių veiksmų neverta.

Kapitalo rinkų analizės bendrovės „Capital Economics“ duomenimis, toks spartus euro stiprėjimas, ypač per dešimties dienų laikotarpį, pasitaikė vos kelis kartus per pastarąjį dešimtmetį. Dar įspūdingiau atrodo tai, kad euro prekybos svoriu apskaičiuotas kursas pasiekė visų laikų aukščiausią tašką.

Nepaisant šio reikšmingo kilimo, tikėtinas poveikis infliacijai euro zonoje, analitikų vertinimu, bus nedidelis. Pasak „Capital Economics“, ECB jautrumo analizė rodo, kad jei dabartinis kursas išsilaikytų, metinė infliacija 2025 metais būtų tik apie 0,1 proc. punkto mažesnė nei gruodį prognozuota.

Tai reiškia, kad valiutos šuolis kol kas nesukuria pakankamo pagrindo intervencijai užsienio valiutų rinkose.

ECB stebi situaciją

ECB kitą savaitę vyksiančiame posėdyje, tikėtina, aptars euro kurso stiprėjimą, tačiau jokių aktyvių veiksmų nesitikima. Nors centrinis bankas turi teisę įsikišti valiutų rinkoje siekdamas stabilizuoti kainas, „Capital Economics“ pažymi, kad euras turėtų brangti gerokai labiau, kad tai taptų aktualu.

Net ir tokiu atveju, tikimybė, jog ECB pirks dolerius, išlieka labai menka. Istoriškai ECB į valiutų rinką įsikišo tik du kartus. Tai įvyko 2000 metų pabaigoje ir 2011 metų kovą, ir abu kartus tai buvo koordinuotos pastangos su kitais didžiaisiais centriniais bankais, siekiant stiprinti eurą.

Dabartinėje geopolitinėje situacijoje panašios koordinuotos pastangos sumažinti euro vertę atrodo labai mažai tikėtinos, ypač žinant, kad JAV administracija dažnai palankiai žiūri į silpnesnį dolerį.

Oficialūs ECB atstovai kol kas vengia kelti aliarmą. ECB viceprezidentas Luisas de Guindosas anksčiau yra sakęs, kad euras virš 1,20 USD būtų „sudėtingas“, bet pats šis lygis yra „visiškai priimtinas“. Austrijos centrinio banko vadovas naujausią euro šuolį įvardijo kaip „kuklų“.

Analitikai prognozuoja, kad ECB prezidentė Christine Lagarde greičiausiai pakartos, jog institucija „atidžiai stebi euro kursą“, bet nebandys tiesiogiai daryti spaudimo valiutai.

Ilgalaikė rizika monetarinei politikai

Vis dėlto, jei euro stiprėjimas tęstųsi ir per artimiausius metus pasiektų 1,25–1,30 USD, tai galėtų turėti reikšmingesnį poveikį infliacijos prognozėms. „Capital Economics“ skaičiuoja, kad tokiu atveju iki 2028 metų metinė infliacija euro zonoje būtų apie 0,3 proc. punkto mažesnė.

Tokiu scenarijumi ECB galėtų svarstyti žodinius įsikišimus arba net palūkanų normų korekcijas, bet mažai tikėtina, kad griebtųsi valiutų rinkos intervencijos.

Ekspertų vertinimu, dabartinis euro šuolis greičiau atspindi JAV dolerio silpnumą, o ne euro zonos ekonominio aktyvumo šuolį. Toks kontekstas mažina skubos poreikį reaguoti. Dėl šios priežasties ECB, kaip prognozuojama, ir toliau laikysis pasyvaus stebėtojo vaidmens, nebent valiuta ir toliau sparčiai brangtų bei tai imtų kelti didesnę riziką kainų stabilumui.