„JAV kariuomenė“ oficialiai priėmė pirmąjį pasirinktinai pilotuojamą sraigtasparnį „Black Hawk“ – orlaivį, galintį skristi su sumažinta įgula arba visai be jos. Perdavimo faktą „DARPA“ įvardija kaip kelerius metus vykdytos autonominio skrydžio tyrimų programos kulminaciją, kai laboratoriniai pasiekimai virto realiu kariniu pajėgumu.

Modelis „H-60Mx“ gali būti valdomas planšetiniu kompiuteriu. Dar 2022 m. „Black Hawk“ atliko visiškai nepilotuojamą skrydį be saugos pilotų orlaivyje. Dabar, kai sraigtasparnis iš tyrimų etapo perėjo į kariuomenės rankas, svarbiausias klausimas tampa praktiškas: kaip autonominis skrydis atrodys realiose operacijose?

Kelias nuo demonstracijos iki operacinės įrangos truko ne vienerius metus. „DARPA“ kartu su „Sikorsky“ plėtojo „MATRIX“ autonomijos sistemą vykdydamos programą „Assured Autonomous Systems for Long-range Operations (ALIAS)“.

Ji kulminaciją pasiekė 2022 m. vasarį, kai „Black Hawk“ pademonstravo visiškai autonominį skrydį be saugos pilotų. Šis etapas patvirtino pagrindinės technologijos veikimą, o formalus „H-60Mx“ perdavimas „JAV kariuomenei“ užbaigė tyrimų programos dalį.

Praktinis technologijos pritaikymas jau matomas. Praėjusį rudenį „JAV kariuomenės“ karys per pratybas autonominiu sraigtasparniu vykdė logistines užduotis – tai buvo pirmasis atvejis, kai tokia galimybė panaudota operacinėje aplinkoje. „Sikorsky“ sukurta planšetiniu kompiuteriu paremta valdymo sąsaja leidžia naudotis sistema be sudėtingos specializuotos mokymo infrastruktūros.

„MATRIX“ technologija nėra kuriama tam, kad visiškai pakeistų pilotus. Oficialiai deklaruojamas tikslas – supaprastinti skrydžio valdymą, didinti saugumą ir leisti pilotams daugiau dėmesio skirti aukštesnio lygmens misijos užduotims, o ne rutininiams orlaivio valdymo veiksmams.

Sistema pritaikyta įvairiems veikimo režimams. Pilnos įgulos orlaivyje „MATRIX“ gali veikti kaip pagalbinis „antrasis pilotas“, sumažintos įgulos atveju daugiau darbo perima automatika, o esant tinkamoms sąlygoms įmanomas ir visiškai autonominis skrydis.

Toks lankstumas laikomas vienu didžiausių privalumų – ta pati architektūra gali būti pritaikoma skirtingoms misijoms, nekuriant atskiros platformos kiekvienam scenarijui.

Dabar „H-60Mx“ perduodamas „Army Combat Capabilities Development Command (DEVCOM)“ pažangesniems operaciniams bandymams. Tai jau kitokia aplinka nei kontroliuojamos mokslinių tyrimų demonstracijos.

Artimiausiais mėnesiais bandymų pilotai ir inžinieriai vykdys struktūruotą validavimo procesą. Dėmesys bus skiriamas antžeminiam valdymui, autonominio skrydžio veikimui sudėtingose realaus pasaulio situacijose bei tam, kaip technologija gali didinti karių saugumą ir efektyvumą.

Taip pat numatoma integruoti pažangesnius, konkrečioms užduotims pritaikytus jutiklius ir įvertinti, kokią operacinę naudą suteiktų sumažintos įgulos bei visiškai autonominės konfigūracijos. Perėjimas iš laboratorijos į lauko bandymus dažnai atskleidžia iššūkius, kurių neįmanoma pilnai pamatyti demonstracijose – būtent tam ir skirta ši fazė.

„H-60Mx“ nėra tik vienas sraigtasparnis – jis laikomas bandymų platforma didesniam tikslui. „JAV kariuomenė“ jį pasirinko kaip pagrindinį orlaivį programai „Strategic Autonomy Flight Enabler (SAFE)“.

Siekiama sukurti universalią, mastelio didinimui pritaikytą autonomijos įrangos „komplektą“, kurį būtų galima diegti visame šimtus „Black Hawk“ vienetų apimančiame parke, o vėliau – integruoti ir į būsimų orlaivių projektus.

Ambicijas lydi ir investicijos. 2025 m. rugpjūtį „JAV kariuomenė“ skyrė „Sikorsky“ 43 mln. JAV dolerių sutartį inžineriniams darbams, apimantiems orlaivio konstrukcijos patobulinimus, skaitmeninio pagrindo (digital backbone) vystymą ir integraciją su paleidžiamaisiais efektais. Kariuomenė yra deklaravusi, kad „Black Hawk“ planuoja eksploatuoti dar dešimtmečius, todėl viso parko modernizacija tampa ne tolimu siekiu, o praktine būtinybe.

„DEVCOM“ bandymų rezultatai lems, ar „SAFE“ programa išpildys pažadą. Šiuo metu kariuomenės turimas vienintelis „H-60Mx“ iš esmės tampa kertiniu įrodymų šaltiniu, nuo kurio priklausys tolesni sprendimai.

Pareigūnai pabrėžia, kad perdavimas nėra žingsnis link karių pakeitimo, o greičiau – link jų pajėgumų stiprinimo. „Sikorsky“ viceprezidentas ir generalinis vadovas Richas Bentonas teigė, jog pristatymas prisideda prie kariuomenės vizijos brandinti ir sertifikuoti pilotų palaikomą autonomiją – tai akcentuoja žmogaus ir mašinos komandinį darbą, o ne pilną automatizavimą.

Tokį pat akcentą išlaiko ir „JAV kariuomenės“ pozicija: „Šio pirmojo pasirinktinai pilotuojamo „Black Hawk“ pristatymas yra daugiau nei technikos perdavimas. Tai apčiuopiamas žingsnis į ateitį, kurioje technologijos ir kariai drauge dirba naujais ir galingais būdais, kad būtų užtikrinta misijos sėkmė“, – nurodė kariuomenė.

Ši kryptis įtvirtinta platesnėje „Army Transformation Initiative“ programoje, kur pilotų palaikoma autonomija įvardijama kaip viena pagrindinių vystytinų kompetencijų. „ALIAS“ programos pasiekimas, pagal tokią logiką, yra ir startas.

Artimiausiu metu svarbiausia stebėti, ar operaciniai bandymai patvirtins tyrimų etape deklaruotą našumą ir ar „SAFE“ pavyks vieno prototipo patirtį paversti sprendimu, kurį realu pritaikyti visam parkui. Kariuomenės autonominės aviacijos ambicijos nuo šiol priklausys nuo to, kas paaiškės lauke, o ne laboratorijoje.

„JAV kariuomenė“ oficialiai priėmė pirmąjį pasirinktinai pilotuojamą sraigtasparnį „Black Hawk“ – orlaivį, galintį skristi su sumažinta įgula arba visai be jos. Perdavimo faktą „DARPA“ įvardija kaip kelerius metus vykdytos autonominio skrydžio tyrimų programos kulminaciją, kai laboratoriniai pasiekimai virto realiu kariniu pajėgumu.

Modelis „H-60Mx“ gali būti valdomas planšetiniu kompiuteriu. Dar 2022 m. „Black Hawk“ atliko visiškai nepilotuojamą skrydį be saugos pilotų orlaivyje. Dabar, kai sraigtasparnis iš tyrimų etapo perėjo į kariuomenės rankas, svarbiausias klausimas tampa praktiškas: kaip autonominis skrydis atrodys realiose operacijose?

Kelias nuo demonstracijos iki operacinės įrangos truko ne vienerius metus. „DARPA“ kartu su „Sikorsky“ plėtojo „MATRIX“ autonomijos sistemą vykdydamos programą „Assured Autonomous Systems for Long-range Operations (ALIAS)“.

Ji kulminaciją pasiekė 2022 m. vasarį, kai „Black Hawk“ pademonstravo visiškai autonominį skrydį be saugos pilotų. Šis etapas patvirtino pagrindinės technologijos veikimą, o formalus „H-60Mx“ perdavimas „JAV kariuomenei“ užbaigė tyrimų programos dalį.

Praktinis technologijos pritaikymas jau matomas. Praėjusį rudenį „JAV kariuomenės“ karys per pratybas autonominiu sraigtasparniu vykdė logistines užduotis – tai buvo pirmasis atvejis, kai tokia galimybė panaudota operacinėje aplinkoje. „Sikorsky“ sukurta planšetiniu kompiuteriu paremta valdymo sąsaja leidžia naudotis sistema be sudėtingos specializuotos mokymo infrastruktūros.

„MATRIX“ technologija nėra kuriama tam, kad visiškai pakeistų pilotus. Oficialiai deklaruojamas tikslas – supaprastinti skrydžio valdymą, didinti saugumą ir leisti pilotams daugiau dėmesio skirti aukštesnio lygmens misijos užduotims, o ne rutininiams orlaivio valdymo veiksmams.

Sistema pritaikyta įvairiems veikimo režimams. Pilnos įgulos orlaivyje „MATRIX“ gali veikti kaip pagalbinis „antrasis pilotas“, sumažintos įgulos atveju daugiau darbo perima automatika, o esant tinkamoms sąlygoms įmanomas ir visiškai autonominis skrydis.

Toks lankstumas laikomas vienu didžiausių privalumų – ta pati architektūra gali būti pritaikoma skirtingoms misijoms, nekuriant atskiros platformos kiekvienam scenarijui.

Dabar „H-60Mx“ perduodamas „Army Combat Capabilities Development Command (DEVCOM)“ pažangesniems operaciniams bandymams. Tai jau kitokia aplinka nei kontroliuojamos mokslinių tyrimų demonstracijos.

Artimiausiais mėnesiais bandymų pilotai ir inžinieriai vykdys struktūruotą validavimo procesą. Dėmesys bus skiriamas antžeminiam valdymui, autonominio skrydžio veikimui sudėtingose realaus pasaulio situacijose bei tam, kaip technologija gali didinti karių saugumą ir efektyvumą.

Taip pat numatoma integruoti pažangesnius, konkrečioms užduotims pritaikytus jutiklius ir įvertinti, kokią operacinę naudą suteiktų sumažintos įgulos bei visiškai autonominės konfigūracijos. Perėjimas iš laboratorijos į lauko bandymus dažnai atskleidžia iššūkius, kurių neįmanoma pilnai pamatyti demonstracijose – būtent tam ir skirta ši fazė.

„H-60Mx“ nėra tik vienas sraigtasparnis – jis laikomas bandymų platforma didesniam tikslui. „JAV kariuomenė“ jį pasirinko kaip pagrindinį orlaivį programai „Strategic Autonomy Flight Enabler (SAFE)“.

Siekiama sukurti universalią, mastelio didinimui pritaikytą autonomijos įrangos „komplektą“, kurį būtų galima diegti visame šimtus „Black Hawk“ vienetų apimančiame parke, o vėliau – integruoti ir į būsimų orlaivių projektus.

Ambicijas lydi ir investicijos. 2025 m. rugpjūtį „JAV kariuomenė“ skyrė „Sikorsky“ 43 mln. JAV dolerių sutartį inžineriniams darbams, apimantiems orlaivio konstrukcijos patobulinimus, skaitmeninio pagrindo (digital backbone) vystymą ir integraciją su paleidžiamaisiais efektais. Kariuomenė yra deklaravusi, kad „Black Hawk“ planuoja eksploatuoti dar dešimtmečius, todėl viso parko modernizacija tampa ne tolimu siekiu, o praktine būtinybe.

„DEVCOM“ bandymų rezultatai lems, ar „SAFE“ programa išpildys pažadą. Šiuo metu kariuomenės turimas vienintelis „H-60Mx“ iš esmės tampa kertiniu įrodymų šaltiniu, nuo kurio priklausys tolesni sprendimai.

Pareigūnai pabrėžia, kad perdavimas nėra žingsnis link karių pakeitimo, o greičiau – link jų pajėgumų stiprinimo. „Sikorsky“ viceprezidentas ir generalinis vadovas Richas Bentonas teigė, jog pristatymas prisideda prie kariuomenės vizijos brandinti ir sertifikuoti pilotų palaikomą autonomiją – tai akcentuoja žmogaus ir mašinos komandinį darbą, o ne pilną automatizavimą.

Tokį pat akcentą išlaiko ir „JAV kariuomenės“ pozicija: „Šio pirmojo pasirinktinai pilotuojamo „Black Hawk“ pristatymas yra daugiau nei technikos perdavimas. Tai apčiuopiamas žingsnis į ateitį, kurioje technologijos ir kariai drauge dirba naujais ir galingais būdais, kad būtų užtikrinta misijos sėkmė“, – nurodė kariuomenė.

Ši kryptis įtvirtinta platesnėje „Army Transformation Initiative“ programoje, kur pilotų palaikoma autonomija įvardijama kaip viena pagrindinių vystytinų kompetencijų. „ALIAS“ programos pasiekimas, pagal tokią logiką, yra ir startas.

Artimiausiu metu svarbiausia stebėti, ar operaciniai bandymai patvirtins tyrimų etape deklaruotą našumą ir ar „SAFE“ pavyks vieno prototipo patirtį paversti sprendimu, kurį realu pritaikyti visam parkui. Kariuomenės autonominės aviacijos ambicijos nuo šiol priklausys nuo to, kas paaiškės lauke, o ne laboratorijoje.