Oficialūs Irano duomenys rodo, kad infliacija šalyje vėl įsibėgėja. Irano statistikos centras (SCI) praneša, jog, palyginti su vasariu, kovą kainos pakilo 3,7 proc. punkto. Didžiausi mėnesiniai šuoliai fiksuoti maisto produktų ir būtiniausių prekių grupėje – vidutiniškai 8,6 proc.
Irano statistikos tarnybos skaičiavimu, per metus maisto ir būtiniausių prekių kainos vidutiniškai išaugo 112,5 proc. Labiausiai brango aliejai ir riebalai – 219 proc. Duona ir grūdiniai produktai pabrango 140 proc., o mėsa ir panašūs produktai – 135 proc., palyginti su 2025 m. kovo mėnesiu.
Beveik tiek pat, 116,8 proc., per metus pabrango kiaušiniai ir pieno produktai, o vaisiai ir riešutai – 104 proc. Mažiausias metinis augimas fiksuotas daržovių ir vaisių kategorijoje – kainos didėjo kiek mažiau nei perpus.
Ne maisto prekių ir paslaugų grupėse situacija taip pat įtempta. Metiniu palyginimu iranai kovą už paslaugas mokėjo maždaug dvigubai daugiau. Baldų ir namų apyvokos prekių kainos pakilo daugiau kaip 70 proc., transporto – 67,5 proc. Tuo metu nekilnojamojo turto kainos augo lėčiau: butai per metus pabrango vidutiniškai 34,9 proc.
Vis dėlto šiuos rodiklius kritikuoja nepriklausomas portalas „IranWire“. Jo analitikai teigia, kad realus kainų augimas yra gerokai didesnis nei nurodoma oficialioje statistikoje.
Taip pat skaitykite:
„Pavyzdžiui, 1,5 litro kepimo aliejaus butelis, kuris pernai vasarį kainavo apie 70 tūkst. tomanų, dabar kainuoja 473 tūkst. tomanų. Tai stulbinantis 489 proc. augimas, gerokai didesnis nei 219 proc., kuriuos nurodo Statistikos centras“, – argumentuoja „IranWire“.
Portalas taip pat atkreipia dėmesį į mėsos ir pieno produktų brangimą bei mažėjantį jų vartojimą. „Daugelį metų, kai infliacija viršijo 40 proc., žmonės pamažu iš savo stalų išbraukė mėsą, pieno produktus, vaisius ir net iraniečių ryžius“, – rašo „IranWire“.
Remiantis oficialia statistika, vienam gyventojui tenkantis mėsos suvartojimas Irane sumažėjo nuo 12 kilogramų 2011 m. iki 700 gramų 2025 m.
Ekspertai pažymi, kad infliacijos mastas šalyje priartėjo prie kainų šuolių, fiksuotų Antrojo pasaulinio karo metais, kai Iraną buvo okupavusios Sovietų Sąjunga ir Jungtinė Karalystė. „Šiandieninių rodiklių palyginimas su tuo laikotarpiu leidžia daryti išvadą, kad šalis buvo gilioje ekonominėje krizėje dar iki dabartinės karo veiksmų eskalacijos“, – nurodo „IranWire“.
Tuo pat metu atlyginimų augimas, pasak apžvalgininkų, nebespėja paskui kainas. „IranWire“ skelbia, kad vidutinis valstybės tarnautojų atlyginimų didėjimas šiemet turėtų siekti 43 proc. Minimali alga Irane šiuo metu yra 166,6 mln. rialų.
Taip pat skaitykite:
Be to, šią savaitę Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėjo apie galimą ekonomikos augimo lėtėjimą ir didėjančią infliaciją, susijusią su karo poveikiu. TVF atkreipė dėmesį ne tik į Iraną, bet ir į kitas Persijos įlankos valstybes, kurios, analitikų vertinimu, gali nukentėti dėl konflikto sukeltos žalos, gamybos stabdymų, eksporto ribojimų, silpstančio turizmo ir mažėjančio verslo aktyvumo.
