Visas pasaulis artėja prie katastrofinės ribos: pasaulio ekonomika įkaito iki kritinės ribos
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pristatė naujausias pasaulio ekonomikos prognozes savo pagrindiniame dokumente „World Economic Outlook“, kuris šįkart pavadintas „Global economy in the shadow of war“ (liet. Pasaulio ekonomika karo šešėlyje).
TVF vyriausiasis ekonomistas ir Tyrimų departamento vadovas Pierre’as-Olivier Gourinchas pabrėžė, kad padėtis šiuo metu yra itin nepastovi.
Iki karo pradžios Artimuosiuose Rytuose pasaulio ekonomikos perspektyvos atrodė gana palankios. Santykinai ribotą poveikį turėjo praėjusiais metais JAV įvesti muitai, taip pat JAV vykdyta politika, siekusi pertvarkyti tiekimo grandines pasaulinėje prekyboje.
Privatus sektorius prie naujų sąlygų prisitaikė pakankamai lanksčiai, dalis valstybių didino paklausą didesnėmis biudžeto išlaidomis, finansinės sąlygos buvo palankios (silpnesnis doleris), o pasaulyje fiksuotas technologinių investicijų bumas.
Dėl šių priežasčių TVF dar sausį buvo pagerinęs pasaulio ekonomikos prognozes, nors ir matė rizikų. Iki vasario 28 d. fondo ekspertai buvo įsitikinę, kad balandį prognozės gali būti dar geresnės. Tačiau situaciją pakeitė karas. Aišku viena: ekonomikos augimas bus mažesnis, o infliacija – didesnė. Neaišku tik, kiek.
Trys TVF scenarijai: viską lems energijos kainos
TVF pateikė tris scenarijus, kurių sąlygos priklauso nuo to, kiek truks kuro šokas, kaip smarkiai kils energijos kainos ir kiek ilgai jos išliks aukštame lygyje. Pagrindinis (referencinis) scenarijus vertinamas kaip palyginti švelnus, tačiau, pasak TVF atstovų, jau dabar matyti, kad jis tampa vis mažiau realistiškas.
„Mūsų referencinė prognozė daro prielaidą, kad konfliktas bus trumpalaikis, o energijos kainos 2026 metais pakils vidutiniškai 19 proc.“, – sakė P.-O. Gourinchas.
Kaip kuro šokas veikia ekonomiką?
TVF aiškina, kad kuro šokas pirmiausia yra neigiamas pasiūlos sukrėtimas: jis kelia žaliavų kainas ir sąnaudas, trikdo tiekimo grandines ir mažina gyventojų perkamąją galią.
Antra, poveikis gali sustiprėti, jei įmonės didins kainas, o darbuotojai reikalaus didesnių atlyginimų, taip bandydami kompensuoti nuostolius. Tuomet gali įsisukti kainų ir atlyginimų spiralė, ypač ten, kur infliaciniai lūkesčiai nėra tvirtai „įtvirtinti“.
Trečia, gali griežtėti finansinės sąlygos: kristi turto vertinimai, didėti investuotojų reikalaujama rizikos premija, kai kuriose šalyse galimi kapitalo nutekėjimai, o stiprėjantis doleris gali silpninti paklausą.
Referencinis scenarijus: augimas lėtėja, infliacija kyla
Net ir tuo atveju, jei kuro šokas būtų trumpas, o vidutinės energijos kainos šiemet pakiltų tik 19 proc., pasaulio ekonomika vis tiek patirtų žalą.
Referenciniame scenarijuje TVF prognozuoja, kad pasaulio ekonomikos augimas sulėtės iki 3,1 proc., o infliacija pakils iki 4,4 proc. Vis dėlto, pagal šį scenarijų, 2027 metais infliacija turėtų mažėti.
JAV ekonomikai šiemet prognozuojamas 2,3 proc. BVP augimas, euro zonai – 1,1 proc., Kinijai – 4,4 proc. Pasaulio prognozė yra 0,2 procentinio punkto žemesnė nei skelbta sausį.
Referencinis scenarijus remiasi prielaida, kad konfliktas būtų gana ribotas ir baigtųsi antroje metų pusėje, o energijos kainos metų pabaigoje bei kitais metais imtų normalizuotis.
„Kiekvieną dieną vis aiškiau matyti, kad sprendimo neturime, naftos ir dujų srautai per Ormūzo sąsiaurį vis labiau ribojami, todėl tolstame nuo šio scenarijaus. Tačiau normalizacija vis dar įmanoma, jei bus rastas sprendimas, kuris sumažintų energijos kainas taip, kaip numatyta šiame scenarijuje“, – teigė P.-O. Gourinchas.
Jis pridūrė, kad šiuo metu situacija, TVF vertinimu, yra kažkur tarp referencinio ir nepalankaus scenarijų, tačiau kiekvienas naujas energetikos sutrikimas artina prie blogesnio varianto.
Nepalankus scenarijus: 2,5 proc. augimas ir 5,4 proc. infliacija
Nepalankiame scenarijuje TVF daro prielaidą, kad vidutinė metinė naftos kaina šiemet sieks apie 100 JAV dolerių už barelį, o kitąmet sumažės iki 75 JAV dolerių. Ilgiau išliekant aukštoms energijos kainoms, didėtų infliaciniai lūkesčiai ir labiau griežtėtų finansinės sąlygos.
Pagal šį scenarijų, pasaulio BVP augimas šiemet sulėtėtų iki 2,5 proc., o infliacija pakiltų iki 5,4 proc. Kitais metais augimas paspartėtų iki 3 proc., o infliacija sumažėtų iki 3,9 proc.
Blogiausias scenarijus: arti pasaulinės recesijos
TVF nurodo, kad gali būti ir dar blogiau. Blogiausiame scenarijuje daroma prielaida, jog energijos tiekimo sutrikimai tęsis ir kitais metais. Tuomet vidutinė naftos kaina šiemet siektų apie 110 JAV dolerių už barelį, o kitais metais pakiltų iki 125 JAV dolerių.
Tokiu atveju pasaulio augimas šiemet tesiektų 2 proc., infliacija pakiltų iki 5,8 proc., o 2027 metais viršytų 6 proc. TVF vertinimu, tai būtų dramatiškas pasaulio ekonomikos pablogėjimas, artimas pasaulinei recesijai, panašus į padėtį po didžiosios finansų krizės ir per pandemiją. Rizika dar labiau išaugtų, jei finansinės sąlygos ryškiai sugriežtėtų ir problemos paliestų finansų sistemą.
„Neigiamos rizikos yra akivaizdžiai labai didelės“, – pabrėžė P.-O. Gourinchas.
Didžiausią smūgį, TVF vertinimu, patirtų mažas pajamas gaunančios šalys, importuojančios energiją, o labiausiai nukentėtų Persijos įlankos regiono valstybės dėl tiesioginės žalos ir suirutės.
Centrinių bankų dilema ir valdžių priemonių ribos
Karas prasidėjo tuo metu, kai pasaulio ekonomika dar buvo pakankamai tvirta, o centriniai bankai buvo pasiekę reikšmingą pažangą mažindami infliaciją neįstumdami ekonomikos į recesiją. Visgi TVF pabrėžia, kad tik referenciniame scenarijuje centriniai bankai gali tikėtis išvengti naujo sunkaus susidūrimo su infliacija. Sudėtingesnėje padėtyje – tokios šalys kaip JAV, kur infliacinis spaudimas išlieka stiprus.
„Jei šokas išliks vidutinis, infliaciją galima suvaldyti, kaip numatyta mūsų referenciniame scenarijuje“, – sakė P.-O. Gourinchas.
TVF pažymi, kad reaguodami į tipišką pasiūlos šoką centriniai bankai gali neskubėti kelti palūkanų normų ir stebėti situaciją tol, kol infliaciniai lūkesčiai išlieka stabilūs. Tačiau jie turi aiškiai komunikuoti pasirengimą veikti, jei kainų stabilumui kils grėsmė, ypač jei pasireikš vadinamieji antrosios bangos efektai.
Tuo metu vyriausybių sprendimai, tokie kaip kainų „lubos“, subsidijos ir panašios intervencijos, TVF vertinimu, dažnai veda į aklavietę: jos iškraipo kainas, neretai būna prastai suprojektuotos, sunkiai atšaukiamos ir itin brangios. Be to, daugelis šalių, dėl pastaraisiais metais išaugusios viešosios skolos, nebeturi didelės fiskalinės erdvės. Parama pažeidžiamiausioms grupėms gali būti reikalinga, tačiau ji turi būti gerai nukreipta ir laikina.
Energetikos pamokos: atsinaujinanti energija – nebe pasirinkimas
TVF akcentuoja, kad dabartinis kuro ir energetikos krizės kontekstas atskleidė ilgalaikę problemą: nemaža dalis valstybių per lėtai perėjo prie atsinaujinančios energetikos.
Dėl to naftos trūkumas ir vėl tampa pasaulio ekonomikos šantažo įrankiu – panašiai kaip prieš daugiau nei 50 metų.
„Karas reikalauja neatidėliotino dėmesio, tačiau jis neturėtų nukreipti nuo tvaraus augimo siekio. Tai taip pat turėtų paskatinti spartesnį atsinaujinančios energijos diegimą, kuris gali sustiprinti atsparumą energetiniams sukrėtimams, pagerinti energetinį saugumą ir paremti klimato transformaciją“, – sakė P.-O. Gourinchas.
Ar grįžtame į 1970-uosius?
TVF kelia klausimą, ar pasaulis artėja prie krizės, panašios į 1970-uosius, kai, pavyzdžiui, JAV patyrė dviženklę infliaciją ir dvejų metų recesiją. Dokumente pripažįstama, kad dabartinis šokas yra palyginamas su tuo, kuris įvyko prieš 50 metų: net jei karas baigtųsi šiandien, dėl gavybos ir infrastruktūros pažeidimų naftos trūkumas šiemet būtų panašus į tuometinį.
Tačiau TVF išskiria dvi esmines skirtis. Pirma, pasaulio ekonomika dabar gerokai mažiau priklausoma nuo naftos – dėl atsinaujinančių išteklių, branduolinės energijos ir didesnio efektyvumo. Vadinasi, ji atsparesnė kuro šokui.
Antra, per dešimtmečius centriniai bankai išmoko 1970-ųjų pamokas. Tuo metu jie dažniau bandė palaikyti ekonominį aktyvumą, o ne ryžtingai slopinti infliaciją, ir tai prisidėjo prie ilgalaikės makroekonominės nestabilumo bei užsitęsusios infliacijos.
„Centriniai bankai pasimokė. Ir visi tai žino“, – sakė P.-O. Gourinchas.
„Tai yra esminis skirtumas, palyginti su 1970-aisiais. Pamoka iš to laikotarpio paprasta: negalima leisti, kad energetikos šokas virstų nuolatine infliacijos problema“, – pridūrė jis.
