„Įgula pabudo tik mums atvykus“: Suomija įspėja apie pavojingus tanklaivius regione
Suomijos pakrančių apsauga perspėja, kad Suomijos įlankoje daugėja pavojingų incidentų, susijusių su vadinamosios šešėlinės laivyno tanklaiviais. Gelbėjimo tarnybų pareigūnai teigia, jog dalies laivų įgulos stokoja kvalifikacijos, o laivai ne visuomet atitinka įprastus saugos standartus.
Suomijos pakrančių apsaugos gelbėjimo padaliniui vadovaujantis Jukka-Pekka Lumilahti pasakojo apie situacijas, kai tarnyboms teko reaguoti nedelsiant. Vienu atveju į tanklaivį buvo pasiųstas sraigtasparnis, nes įgula neatsiliepė į kvietimus ir nereagavo į ryšio bandymus.
„Vienu atveju pakrančių apsauga turėjo siųsti sraigtasparnį pažadinti miegančios tanklaivio įgulos, kuri neatsiliepė į šaukimus. Jūrininkai pabudo tik tada, kai pareigūnai jau buvo laive“, – sakė Jukka-Pekka Lumilahti.
Pasak jo, kitą kartą tanklaivis plaukė tiesiai vienos Suomijos įlankos salos link, o neteisingai pasirinktas kursas buvo pakeistas tik po radijo ryšio su pakrančių apsauga. Tokios situacijos, anot pareigūnų, rodo ne tik žmogiškąsias klaidas, bet ir galimą sisteminį pasirengimo trūkumą.
Kas yra šešėlinė laivynas?
Šešėline laivyno dažniausiai vadinami senesni laivai, kurie veža rusišką naftą ir naftos produktus, bandydami apeiti sankcijas bei kainų ribojimus. Tokie laivai neretai veikia su neaiškia nuosavybės struktūra, gali būti nepakankamai apdrausti, o jų techninė būklė ir įgulų parengtis kelia papildomų klausimų.
Suomijos pareigūnai pavojingų situacijų augimą Baltijos jūroje sieja su Rusijos karu prieš Ukrainą ir po jo pasikeitusia logistika regione. Didesnė laivų koncentracija siauruose maršrutuose, ypač Suomijos įlankoje, didina avarijų riziką, o incidentų kaina būtų itin didelė dėl jautrios pakrantės ir salynų ekosistemos.
GPS trikdžiai ir navigacijos spragos
Papildomu rizikos veiksniu Suomijos tarnybos įvardija GPS signalo trikdymą, kurį sieja su Rusijos elektroninės kovos priemonėmis. Sutrikus palydovinei navigacijai, laivams tenka labiau remtis kitais navigacijos metodais, o tai ypač sudėtinga, jei įgulos neturi pakankamai praktinių įgūdžių.
J. P. Lumilahti atkreipė dėmesį, kad dalis jūrininkų silpniau išmano tradicinius navigacijos būdus. Jo teigimu, kai kuriems sudėtinga patikimai orientuotis be skaitmeninių žemėlapių, o tai gali tapti kritiniu faktoriumi, jei dėl trikdžių ar gedimų technologijos neveikia.
Didžiausia baimė – naftos išsiliejimas
Suomijos institucijos ir aplinkosauginės organizacijos kaip didžiausią grėsmę įvardija didelį naftos išsiliejimą Baltijos jūroje. Tam, kad reakcija į galimą taršą būtų greitesnė, Helsinkyje veikianti „John Nurminen Foundation“ pradėjo iniciatyvą, kuri turėtų palengvinti apsauginių užtvarų tvirtinimą salyno vietose.
Planuojama ant salyno uolų įrengti tvirtinimo taškus, prie kurių būtų galima greitai pritvirtinti prieš naftą skirtas užtvaras. Suomija nurodo turinti daugiau nei 100 kilometrų tokių užtvarų, kurios gali padėti riboti teršalų plitimą, tačiau realus efektyvumas priklauso nuo to, kaip greitai jos būtų dislokuotos ir kokios būtų oro bei bangavimo sąlygos.
Pakrančių apsauga taip pat informavo, kad tanklaivių judėjimas Suomijos įlankoje sugrįžo į lygį, buvusį iki intensyvesnių Ukrainos dronų atakų prieš Rusijos naftos infrastruktūrą ir uostus. Kasdien į Sankt Peterburgo kryptį, pareigūnų teigimu, plaukia maždaug nuo 5 iki 10 tanklaivių, o vienas toks laivas gali gabenti krovinį, prilygstantį maždaug 2 000 autocisternų naftos produktų.
Didėjant srautui ir išliekant GPS trikdžiams, Suomijos tarnybos ragina išlaikyti aukštą budrumą, stiprinti jūrinę stebėseną ir užtikrinti, kad avarijų prevencija būtų paremta ne tik technologijomis, bet ir realiais įgulų gebėjimais bei aiškiais atsakomybės mechanizmais.
