Rumunija užsitikrino milijardus iš JAV: finansuos atominę elektrinę ir stiprins dujų infrastruktūrą
Rumunija siekia paspartinti strateginius energetikos projektus, todėl į derybas dėl finansavimo ir partnerystės įtraukė JAV institucijas bei tarptautinius kreditorius. Apie susitikimus su Pasaulio banko, JAV Energetikos departamento, JAV eksporto ir importo banko bei JAV tarptautinės plėtros finansų korporacijos atstovais pranešė šalies energetikos ministras Bogdanas Ivanas.
Pagrindinis tikslas – užsitikrinti ilgalaikį kapitalą ir technologinę paramą projektams, kurie turi įtakos tiek šalies energetiniam saugumui, tiek regioniniam tiekimo patikimumui. Pastaraisiais metais Europa daug dėmesio skiria infrastruktūrai ir diversifikacijai, ypač po dujų rinkos sukrėtimų ir spartėjančios elektros paklausos.
3 mlrd. eurų Černavodos modernizacijai
Pasak Rumunijos energetikos ministerijos, šalis užsitikrino iki 3 milijardų eurų finansavimą Černavodos atominės elektrinės 1-ojo bloko modernizacijai. Toks projektas paprastai siejamas su ilgesniu eksploatacijos laikotarpiu ir didesniu veiklos patikimumu, todėl gali tapti svarbiu stabilios elektros generacijos ramščiu.
Kartu tęsiamos diskusijos dėl Černavodos 3-iojo ir 4-ojo blokų finansavimo. Šie dar statomi pajėgumai, Rumunijos vertinimu, ateityje galėtų sudaryti apie 33 proc. šalies branduolinės elektros gamybos, o prie finansavimo galėtų prisidėti ir JAV eksporto ir importo bankas.
Juodosios jūros kryptis ir dujų tinklai
Be branduolinės energetikos, Rumunija akcentuoja Juodosios jūros regiono projektus, tarp jų – dujų perdavimo infrastruktūrą. Ministerija nurodo, kad šiai krypčiai suteikta tiesioginė parama, o dujų perdavimo tinklo plėtrai ir regioninėms jungtims numatytas apie 495 milijonų JAV dolerių finansavimas.
Perskaičiavus apytikriu 0,92 euro už 1 JAV dolerį kursu, tai sudaro apie 455 milijonus eurų. Tokios investicijos svarbios ne tik vidaus rinkai, bet ir tarpvalstybinėms jungtims, kurios leidžia lanksčiau valdyti tiekimo srautus ir gerinti sistemos atsparumą.
Leidimo išimtis Petrotel: ką tai keistų degalų rinkoje
Ministerija taip pat pranešė gavusi JAV Užsienio turto kontrolės biuro leidimo išimtį Petrotel naftos perdirbimo gamyklai, galiosiančią iki 2026 metų spalio 29 dienos. Petrotel, Rumunijos institucijų teigimu, sudaro apie 21 proc. nacionalinės gamybos, todėl jos veiklos atnaujinimas būtų reikšmingas tiekimo grandinei.
Skelbiama, kad gamyklos paleidimas galėtų pilnai padengti vidaus benzino poreikį, daugiau kaip 60 proc. dyzelino suvartojimo ir reikšmingą aviacinių degalų paklausos dalį. Tai mažintų priklausomybę nuo importo ir gali turėti įtakos kainų stabilumui, nors galutinis efektas priklauso nuo žaliavos, logistikos ir regioninės paklausos.
Ekspertai pabrėžia, kad finansavimo paketai energetikai dažnai vertinami kaip signalas rinkai: valstybė siekia sumažinti rizikas, užtikrinti projektų tęstinumą ir pritraukti privačius partnerius. Rumunijos atveju akcentuojama branduolinė bazinė generacija ir infrastruktūra, kuri išlieka kritiška net spartėjant atsinaujinančių išteklių plėtrai.
