Europos Centrinis Bankas grąžina bendros skolos idėją – Europa ieško pinigų gynybai ir investicijoms
Diskusija dėl bendros Europos skolos grįžta į politinę darbotvarkę, kai euro zona vienu metu sprendžia konkurencingumo, gynybos ir investicijų trūkumo problemas. Europos Centrinio Banko valdybos narė Isabel Schnabel Vašingtone pabrėžė, kad euro zonos instituciniai pamatai po kelių krizių sustiprėjo, tačiau ekonominės ir karinės galios Europai vis dar stinga.
Pastaraisiais metais euro zona parodė atsparumą: infliacija buvo grąžinta link kainų stabilumo tikslo išvengiant gilesnės recesijos, o nedarbo lygis daugelyje šalių išliko arti istoriškai žemų reikšmių. Kartu obligacijų pajamingumų skirtumai tarp euro zonos valstybių ilgalaikėje perspektyvoje sumažėjo, nors geopolitiniai sukrėtimai ir politiniai ginčai dėl biudžetų periodiškai juos vėl išplečia.
Trys uždaviniai Europai
Pasak Isabel Schnabel, Europa turi siekti trijų susijusių tikslų: didesnės integracijos, daugiau inovacijų ir stipresnės suverenios bazės. Šie prioritetai išryškėjo po to, kai ekonomistų ir institucijų analizės vis garsiau kalba apie ES našumą, inovacijų tempą ir kapitalo rinkų fragmentaciją, kuri brangina verslui finansavimą.
Vidinių kliūčių bendrojoje rinkoje mažinimas įvardijamas kaip vienas greičiausių būdų padidinti produktyvumą. Prie to prisideda ir Europos Komisijos siekis kurti paprastesnes taisykles, kurios padėtų įmonėms veikti keliose valstybėse narėse be perteklinių nacionalinių skirtumų, ypač augančioms inovacijų ir startuolių bendrovėms.
Technologijų srityje akcentuojama, kad proveržį gali duoti ne vien naujų sprendimų kūrimas, bet ir jų įsisavinimas realioje ekonomikoje. DI laikomas viena iš sričių, kur Europai svarbu neatsilikti nuo JAV ir Kinijos, tačiau lemiamas veiksnys yra greitas diegimas įmonėse, viešajame sektoriuje ir pramonėje.
Bendra skola ir saugus turtas
Bendros skolos šalininkai argumentuoja, kad euro zonai trūksta didelio, vieningo ir itin likvidaus „saugaus turto“, kuris galėtų tapti finansų sistemos atrama. Šiuo metu investuotojai dažnai remiasi JAV iždo obligacijomis, nes jų rinka yra didžiulė ir labai likvidi, o euro zonoje skola daugiausia leidžiama nacionaliniu lygiu, su skirtingais reitingais ir rizikos vertinimu.
Ekonomistų Olivier Blanchard ir Ángel Ubide siūlymai viešojoje erdvėje siejami su idėja dalį nacionalinės skolos palaipsniui pakeisti bendrai leidžiamomis euroobligacijomis. Kaip precedentas minimas po pandemijos sukurtas ES skolinimosi mechanizmas „NextGenerationEU“, kai pirmą kartą istorijoje ES mastu buvo sutarta dėl reikšmingos bendros skolos ir investicijų paketo.
„Jei turime bendrą skolą, tai reikia padaryti dabar“, – sakė Isabel Schnabel.
Diskusijoje taip pat skambėjo skaičiavimai, kad suvienodinta ir didelė Komisijos leidžiamų obligacijų rinka teoriškai galėtų mažinti finansavimosi kainą, o tai per kainodaros grandinę atpigintų kapitalą ir įmonėms. Šalininkai tai sieja su platesniu tikslu – sutelkti daugiau investicijų į inovacijas, infrastruktūrą ir gynybą.
Gynyba, pasitikėjimas ir moralinė rizika
Gynybos finansavimas tampa viena stipriausių politinių priežasčių, kodėl euroobligacijų idėja vėl atgimsta. Akcentuojama, kad gynyba nėra vien amunicijos ar technikos pirkimai: svarbi ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros dalis, kuri vėliau sukuria technologijų pernašą į civilinę ekonomiką.
Tačiau bendros skolos kritikai primena dvi tradicines kliūtis: moralinės rizikos problemą ir pasitikėjimo deficitą. Moralinei rizikai priskiriama baimė, kad kai kurios valstybės, turėdamos lengvesnį finansavimą, gali atidėlioti reformas ar fiskalinę drausmę, o sąskaitą galiausiai dalytųsi visi.
„Jei rimtai nežiūrėsime į moralinę riziką, galime baigti labai blogai“, – sakė Isabel Schnabel.
Kita kliūtis – valdymas: norint tvariai aptarnauti bendrą skolą, reikėtų aiškių ES lygio pajamų ir atsakomybės mechanizmų. Tai reiškia politinį sprendimą dėl didesnio pajamų ir kompetencijų perkėlimo į europinį lygmenį, kuris daugelyje šalių iki šiol sulaukia pasipriešinimo.
Vis dėlto šalininkai pabrėžia ir reputacinį aspektą: jei Europa nesugeba susitarti dėl bendrų instrumentų, rinkoms tai signalizuoja, kad pačios valstybės narės nepasitiki projektu. Tokiu atveju, jų teigimu, sunkiau tikėtis, kad pasauliniai investuotojai euro zoną laikys vieningu ir prognozuojamu finansiniu centru.
Artimiausi sprendimai priklausys nuo to, ar ES šalys ras kompromisą tarp didesnio bendro finansavimo, fiskalinės drausmės užtikrinimo ir aiškaus skolos aptarnavimo modelio. Kol kas bendros skolos idėja lieka viena ryškiausių temų, kai Europa ieško būdų greičiau investuoti į saugumą ir ekonomikos augimą.
