Austrijos startuolis „Sequestra” pritraukė 3 mln. eurų: kuria technologiją CO2 paversti mineralais

Paskelbė Monika Jankutė
4 min. skaitymo

Vieniškoje įsikūręs klimatinių technologijų startuolis „sequestra“ pritraukė 3 mln. eurų „Seed“ investiciją, kuri bus skirta paspartinti bendrovės CO2 mineralizacijos technologijos diegimą pramoniniu mastu.

Investicijų raundui vadovavo „VSE Beteiligungs-GmbH“, jį taip pat parėmė „Dr Rudolf Fries Familien-Privatstiftung“ – viena reikšmingų Austrijos pramonės investicijų grupių.

Be to, „sequestra“ naudojasi keliomis federalinėmis mokslinių tyrimų ir inovacijų grantų programomis, kurias administruoja „Austrian Research Promotion Agency (FFG)“ ir „Austria Wirtschaftsservice (aws)“.

Kartu su jau turimomis paramos lėšomis bendras „sequestra“ finansavimas dabar siekia apie 5 mln. eurų. Tai leis plėsti analitinių duomenų laboratoriją ir didinti pramoninės technologijos apimtį.

„Šis naujas kapitalas leidžia mums pereiti į kitą „sequestra“ technologijos vystymo etapą: pasitelkę sukauptus analitinius duomenis, didinsime pramoninį procesą iki 1 tonos per valandą ir diegsime konteinerinio tipo karbonizacijos sistemas pramoniniuose projektuose“, – teigė „sequestra“ bendraįkūrėjas ir vienas iš vadovų Roberto Lerche.

Įmonę 2024 m. įkūrė Roberto Lerche, Lukas Höber ir Gero Schwarz. Startuolis siekia kurti prisitaikančius, mašininio mokymosi pagrindu optimizuojamus procesus, kurie padėtų ekonomiškai efektyviai karbonizuoti skirtingas medžiagas. „sequestra“ technologijų platformą sudaro medžiagų analizė, pažangus duomenų interpretavimas ir pramoninės karbonizacijos įrenginiai su vidine matavimo, ataskaitų teikimo ir verifikavimo sistema (MRV). Bendrovė akcentuoja, kad taip siūlo vieno langelio sprendimą CO2 karbonizacijos projektams.

Mineralizacija – gamtoje vykstantis procesas, kai anglies dioksidas paverčiamas stabiliais, į uolienas panašiais mineralais.

Natūraliai ši reakcija gali trukti tūkstančius metų, tačiau „sequestra“ tvirtina, kad jų technologija ją sutrumpina iki kelių valandų ir leidžia visam laikui „užrakinti“ iki 300 kg CO2 vienoje tonos žaliavos dalyje, paverčiant jį stabiliais karbonatais.

Pasak įmonės, mineralizacija gali kurti vertę dviem kryptimis: užtikrinti ilgalaikį anglies saugojimą ir pagerinti medžiagų savybes, todėl pramonės likučius galima panaudoti pakartotinai, pavyzdžiui, statybinių medžiagų gamyboje.

Technologija naudoja mineralinius likučius iš metalurgijos, energetikos, statybos ir kitų sektorių. Taip siekiama ir pašalinti CO2, ir didinti žiediškumą – pramonines atliekas paverčiant vertingomis žaliavomis naujiems produktams.

Svarbi „sequestra“ infrastruktūros dalis – integruota laboratorija, skirta greitai įvertinti mineralinių medžiagų gebėjimą sugerti CO2 ir nustatyti realistiškas ekonominio panaudojimo kryptis.

Ši bazė padeda pramonės partneriams suprasti, ar jų mineraliniai likučiai gali būti perorientuoti iš atliekų srautų į vertingą įėjimo žaliavą CO2 panaudojimo procesuose.

„sequestra“ jau atliko daugiau nei 250 karbonizacijos bandymų su įvairiomis pramoninėmis medžiagomis ir sukaupė augantį duomenų rinkinį apie medžiagų savybes bei karbonizacijos efektyvumą skirtingomis proceso sąlygomis.

Bendrovė teigia, kad šios įžvalgos tiesiogiai panaudojamos projektuojant ir optimizuojant pramoninius karbonizacijos procesus, padedant identifikuoti perspektyvius įėjimo medžiagų, proceso parametrų ir galutinių pritaikymų derinius.

Ilgainiui toks duomenimis grįstas metodas, anot įmonės, sutrumpina vystymo ciklus: nuo pirminio medžiagų „screeningo“ iki optimizuoto diegimo pramonėje galima pereiti gerokai greičiau nei taikant tradicinę procesų kūrimo logiką.

Gavusi naują finansavimą, „sequestra“ planuoja iki 2027 m. pabaigos įdiegti pirmąjį modulinį, konteinerio dydžio mineralizacijos įrenginį. Jis turėtų leisti pramonės partneriams CO2 emisijas ir pramoninius likučius paversti stabiliais karbonatais ten pat, jų susidarymo vietoje.

Sprendimas orientuotas į biomasės pelenų gamintojus, atliekų deginimo įmones, plieno gamintojus ir kitas industrijas, kuriose susidaro pramoniniai šalutiniai produktai, taip pat į bendroves, turinčias biogeninius ar pramoninius CO2 srautus.

Sistema sukurta kompaktiška ir modulinė, kad ją būtų galima integruoti esamose gamybinėse aikštelėse, o iki šiol menkai panaudojamus likučius ir CO2 emisijas paversti vertingais mineraliniais produktais.

Praėjusių metų vasarį bendrovė buvo užbaigusi 1,1 mln. eurų „pre-Seed“ finansavimo etapą. Nuo tada „sequestra“ išaugo iki 15 žmonių tarpdisciplininės komandos, dirbančios Vienoje ir Aukštutinėje Austrijoje. Įmonės infrastruktūra apjungia inžineriją, laboratorinius tyrimus ir bandomuosius testus, kad būtų galima greitai įvertinti mineralines žaliavas ir patikrinti sprendimo veikimą pramoninėmis sąlygomis.

Dalintis šiuo straipsniu
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *