2025 metais „BMW“ veiklos pelnas smuko iki žemiausio lygio nuo COVID-19 pandemijos laikų. Vokietijos automobilių gamintojui teko atlaikyti augančią konkurenciją Kinijoje ir didėjantį tarptautinių muitų spaudimą.

Bendrovės pelnas prieš palūkanas ir mokesčius (EBIT) sumažėjo 11,5 proc. ir siekė 10,2 mlrd. eurų (metais anksčiau – 11,5 mlrd. eurų). Grynasis pelnas krito maždaug 3 proc. iki 7,5 mlrd. eurų, o pajamos sumažėjo 6,3 proc. – iki maždaug 133,5 mlrd. eurų.

Didžiausias smūgis teko automobilių segmentui: jo EBIT marža nusileido iki 5,3 proc. Tai – silpniausias rezultatas per pastaruosius metus ir gerokai žemiau pačios „BMW“ nusistatytos 8–10 proc. tikslinės ribos.

Maržas mažino muitai: JAV importo tarifai ir Europos Sąjungos mokestis Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, kuris paveikė ir grupės prekės ženklą „Mini“. Skaičiuojama, kad per metus tai maržą sumažino maždaug 1,5 procentinio punkto.

Finansų direktorius Walteris Mertlis teigė, kad be muitų naštos „BMW“ 2025 metais būtų fiksavusi pelno augimą.

Nepaisant prastesnių finansinių rodiklių, bendrovė pasaulyje pristatė apie 2,46 mln. automobilių – 0,5 proc. daugiau nei metais anksčiau.

Spartžiausias augimas fiksuotas Europoje, kur pardavimai pirmą kartą nuo priešpandeminių laikų vėl viršijo 1 mln. vienetų, taip pat Jungtinėse Valstijose – ten pristatymai paaugo maždaug 5 proc.

Kinijoje – didžiausioje „BMW“ rinkoje – pardavimai smuko daugiau kaip 12 proc., nes vietos gamintojai sustiprino konkurenciją ir darė spaudimą kainoms.

Elektrifikacija išliko vienu svarbiausių augimo variklių. Pernai „BMW“ visame pasaulyje pristatė daugiau kaip 640 tūkst. elektrifikuotų automobilių – tai sudarė apie 26 proc. visų pardavimų. Visiškai elektriniai modeliai sudarė maždaug 18 proc.

Sportinių automobilių padalinys „BMW M“ taip pat pasiekė rekordą – pristatyta daugiau nei 213 tūkst. automobilių.

Vienas pagrindinių „BMW“ ateities strategijos ramsčių – naujoji „Neue Klasse“ automobilių architektūra. Bendrovė teigia, kad ši platforma paspartins elektromobilumo plėtrą ir padės integruoti naujas technologijas visoje modelių gamoje. Platforma startavo su naujuoju „BMW iX3“.

2026 metų prognozės – atsargios. „BMW“ tikisi, kad automobilių segmento EBIT marža sieks 4–6 proc., o muitai, kaip prognozuojama, maržas sumažins dar maždaug 1,25 procentinio punkto. Taip pat numatoma, kad grupės ikimokestinis pelnas 2026 metais turėtų nuosaikiai dar sumažėti.

„Pastaraisiais metais pasirinkome teisingą kryptį ir mums nereikia keisti strateginės krypties“, – sakė „BMW“ vadovas Oliveris Zipse.

„Taip galime išlaikyti bendrovę kelyje į ilgalaikę sėkmę“, – pridūrė jis.

„Daimler“ taip pat fiksuoja smukimą

Ketvirtadienį „Daimler Truck“ pranešė apie ryškų metinio pelno kritimą. Rezultatus slėgė užsitęsęs komercinių transporto priemonių paklausos nuosmukis, kurį dar labiau paaštrino JAV tarifų sukeltas neapibrėžtumas.

Štutgarte įsikūrusi grupė nurodė, kad koreguotas EBIT 2025 metais siekė 3,78 mlrd. eurų – tai 19 proc. mažiau nei metais anksčiau. Pagrindinio pramoninio verslo pajamos smuko 10 proc. iki 45,9 mlrd. eurų.

Pelnas vienai akcijai krito 30 proc. iki 2,56 euro. Dividendai palikti tokio pat dydžio – 1,90 euro.

Didžiausias nuosmukis fiksuotas Šiaurės Amerikoje: vienetų pardavimai smuko 26 proc. iki 141 814 transporto priemonių. Rinką veikė sumažėjusi krovinių vežimo paklausa ir vis labiau juntamas JAV prekybos politikos poveikis.

Šio segmento koreguotas EBIT beveik perpus sumažėjo iki 2 mlrd. eurų. Vis dėlto 10,7 proc. pardavimų grąža rodė, kad verslas išlaiko daugiau struktūrinio atsparumo, nei leistų spręsti vien pardavimų apimtys.

Ne viskas krypsta žemyn

„Daimler Buses“ pasiekė geriausią pelningumą istorijoje: pirmą kartą peržengta dviženklė pardavimų grąžos riba – marža sudarė 10 proc., o koreguotas EBIT šoktelėjo 39 proc. iki 599 mln. eurų.

„Mercedes-Benz Trucks“, kuris ilgą laiką buvo probleminė grupės vieta Europoje, sugebėjo išlaikyti vienetų pardavimus iš esmės stabiliais. Tai vertinama kaip atsargus signalas, kad blogiausia žemyninio nuosmukio fazė gali būti jau praėjusi.

Generalinė direktorė Karin Rådström pabrėžė augantį operacinį pagreitį ir stiprėjantį gynybos verslą. Tarp pavyzdžių ji išskyrė 7 tūkst. vienetų „Mercedes-Benz Zetros“ užsakymą Prancūzijos kariuomenei – tai, anot jos, rodo, kad grupės strateginis persiorientavimas pradeda duoti rezultatų.

„Efektyvumo priemones įgyvendiname greičiau, nei buvome suplanavę“, – sakė K. Rådström.