Saulės elektrinės Lietuvoje tampa vis populiaresnės – jos padeda gyventojams mažinti elektros sąskaitas ir prisidėti prie švaresnės energetikos. Tačiau specialistai primena, kad net ir ši technologija turi tam tikrų niuansų, apie kuriuos verta žinoti kiekvienam saulės elektrinės savininkui.
Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai daugėja tiek ant namų stogų įrengtų saulės elektrinių, tiek nutolusių parkų, kuriuose elektrą gamina gyventojai ar verslas. Vis dėlto kartu su plėtra atsiranda ir praktinių klausimų – pavyzdžiui, kaip aplinkos veiksniai gali paveikti modulių efektyvumą.
Viena iš dažniausiai aptariamų problemų yra vadinamasis saulės modulių užterštumo efektas (angl. soiling), kuris ilgainiui gali sumažinti elektrinės gamybą.
Atsinaujinanti energetika sparčiai auga ir Lietuvoje
Per pastarąjį dešimtmetį atsinaujinanti energetika iš esmės pakeitė požiūrį į energijos gamybą. Lietuvoje taip pat siekiama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir plėsti švarios energijos gamybą.
Dėl valstybės paramos programų ir elektros kainų svyravimų vis daugiau gyventojų nusprendžia investuoti į saulės elektrines. Daugeliui tai tampa būdu sumažinti ilgalaikes išlaidas elektrai ir padidinti energetinę nepriklausomybę.
Taip pat skaitykite:
Kartu plečiasi ir dideli saulės parkai, kurie padeda didinti vietinę elektros gamybą ir mažina spaudimą elektros tinklams.
Problema, apie kurią ne visi pagalvoja
Nors saulės elektrinės laikomos patikimu ir ilgaamžiu sprendimu, jų efektyvumą gali paveikti gana paprastas dalykas – modulių paviršiaus užterštumas.
Saulės modulių užterštumas reiškia, kad ant jų paviršiaus kaupiasi dulkės, purvas, žiedadulkės, lapai, paukščių išmatos ar kitos ore esančios dalelės. Laikui bėgant toks sluoksnis gali sumažinti saulės šviesos patekimą į modulius.
Dėl to elektrinė gali pagaminti mažiau elektros, o ilgainiui tai gali turėti įtakos ir bendram sistemos efektyvumui.
Kokiose vietose Lietuvoje ši problema gali būti dažnesnė
Lietuvoje ši problema paprastai nėra tokia ryški kaip dykumų regionuose, tačiau tam tikrose vietose ji gali pasireikšti dažniau.
Taip pat skaitykite:
Pavyzdžiui, daugiau nešvarumų gali kauptis:
- vietovėse šalia intensyvių kelių ar pramonės zonų;
- šalia laukų, kur aktyviai vykdoma žemės ūkio veikla;
- teritorijose, kur daug medžių ir žiedadulkių;
- prie paukščių gausiai lankomų vietų.
Tokiais atvejais modulių paviršius gali užsiteršti greičiau nei įprastai.
Sprendimas dažniausiai paprastas
Ekspertai pabrėžia, kad ši problema nėra kritinė ir dažniausiai lengvai išsprendžiama. Lietuvoje modulius dažnai natūraliai nuplauna lietus, todėl didelė priežiūra dažniausiai nereikalinga.
Vis dėlto rekomenduojama bent kartą per metus vizualiai patikrinti modulius ir įsitikinti, kad jie nėra stipriai užteršti. Jei reikia, juos galima švelniai nuplauti vandeniu arba patikėti šį darbą specialistams.
Tinkamai prižiūrima saulės elektrinė gali efektyviai veikti daugiau nei 25 metus, todėl net ir paprasta priežiūra gali padėti ilgiau išlaikyti maksimalų jos našumą.
