Europos Sąjunga neturėtų vengti prekybos karo su Kinija, jei nori išvengti deindustrializacijos, teigiama pirmadienį paskelbtoje ES užsienio politikos analitinio centro – „Europos Sąjungos saugumo studijų instituto“ – ataskaitoje.
Joje argumentuojama, kad konfrontacija su Pekinu greičiausiai yra neišvengiama, todėl Briuselis raginamas supaprastinti ir paspartinti galingiausio ES prekybos gynybos instrumento – Kovos su ekonomine prievarta priemonės (Anti-Coercion Instrument, ACI) – taikymą.
Ataskaita pasirodė po metų, kai Kinija, pasitelkdama eksporto kontrolę, ir toliau „ginklino“ Europos priklausomybę nuo retųjų žemių elementų ir lustų, o Kinijos prekybos perteklius ES atžvilgiu išaugo iki 359,3 mlrd. eurų.
„ES turėtų taikyti ‘eskaluoti, kad deeskaluotų’ (angl. escalate to de-escalate) strategiją, panašią į tas, kurias naudoja JAV ir Kinija. Ji privalo gebėti panaudoti savo stipriausią įrankį – Kovos su ekonomine prievarta priemonę – pagrindiniams interesams apginti“, – teigiama ataskaitoje.
Autorių teigimu, ES neturėtų bijoti Pekino atsakomųjų veiksmų, nes neveikimo kaina vis tiek būtų didesnė.
Taip pat skaitykite:
„Galų gale laikinas prekybos karas su Kinija būtų skausmingas, tačiau vertas pastangų, jei padėtų užkirsti kelią ES deindustrializacijai. ES ir jos valstybės narės turėtų aiškiai apie šią realybę komunikuoti savo piliečiams“, – rašoma ataskaitoje.
„Prekybos bazukos“ pertvarka
Nors ACI laikoma galinga priemone kovojant su ekonomine prievarta, 2025 m. ES susilaikė nuo jos panaudojimo.
Dažnai vadinama ES „prekybos bazuka“, ši priemonė leidžia Briuseliui taikyti tokias priemones kaip eksporto kontrolė, licencijų ir intelektinės nuosavybės teisių ribojimai ar prieigos prie viešųjų pirkimų apribojimai, kai ne ES valstybė daro ekonominį spaudimą.
Tačiau ataskaitoje pabrėžiama, kad priemonės aktyvavimo procesas yra lėtas ir politiškai trapus – jį lengvai gali blokuoti valstybės narės.
Dokumente raginama reformuoti sistemą taip, kad Europos Komisija galėtų laikinai taikyti priemonę privalomo keturių mėnesių tyrimo laikotarpiu. Taip pat siūloma pakeisti dabartinę balsavimo tvarką: kvalifikuotos daugumos reikėtų ne ACI taikymui patvirtinti, o jam blokuoti.
Taip pat skaitykite:
Žaidimas Kinijos silpnybėmis
Ataskaita išsiskiria neįprastai karingu tonu. Joje griežtesnė prekybos taktika pristatoma kaip neišvengiama reakcija į Pekino nacionalistinę ekonominę strategiją.
Autoriai išskiria Kinijos pažeidžiamumus: silpną vidaus paklausą, priklausomybę nuo ES rinkos bei nuo Europos technologijų ir mokslinių tyrimų.
Pasak ataskaitos, Briuselis turėtų išnaudoti šias silpnąsias vietas, išlaikydamas ir kurdamas „technologinius užkardymo taškus“ (angl. technological chokepoints), kartu taikydamas tikslinę pramonės politiką, eksporto kontrolę ir užsienio investicijų (išvykstančių investicijų) patikrą.
Taip pat raginama diversifikuoti tiekimo grandines ir eksporto rinkas.
Derinant šias priemones su „patikima eskalacijos kontrole“, paremta ACI, ES galėtų pereiti prie vadinamosios „svertais grindžiamos diplomatijos“ (angl. leverage-based diplomacy) Kinijos atžvilgiu.
„Sustiprinusi savo derybinę poziciją, ES galėtų iš naujo sukalibruoti diplomatiją su Pekinu ir atsitraukti nuo požiūrio, kad diplomatija yra tikslas savaime“, – rašoma dokumente.
„ES turėtų kelti realistiškus, bet reikšmingus reikalavimus, atspindinčius pagrindinius interesus, ir juos papildyti vienašalėmis priemonėmis, jei susitarimo pasiekti nepavyktų“, – teigiama ataskaitoje.
