Europos sąjunga turi planą? Šie energetikos sprendimai gali paliesti kiekvieną
Europos Sąjungos valstybės ruošiasi paraginti dar sparčiau diegti švarią energiją, kad būtų sušvelninti iškastinio kuro kainų šokai, kuriuos sustiprino krizė Irane ir augančios naftos bei dujų kainos.
Kitą antradienį 27 ES užsienio reikalų ministrai turėtų patvirtinti išvadas, kuriose apibrėžiama atnaujinta bendros ES energetikos ir klimato diplomatijos kryptis.
Projekto tekste, parengtame didėjant iškastinio kuro kainoms dėl karo Irane, daug dėmesio skiriama ES strateginės autonomijos ir saugumo klausimams. Pagrindinis siūlomas atsakas – paspartinti perėjimą prie švarios energijos.
„Kariniai veiksmai Irane ir platesniame regione kelia grėsmę regiono ir pasaulio saugumui bei gerovei“, – rašoma tekste, kurį balandžio 14 d. patvirtino ES Tarybos Politinis ir saugumo komitetas. Toliau dokumentui dar reikės ES ambasadorių ir užsienio reikalų ministrų pritarimo.
„Pripažindama ES geopolitinį ir ekonominį pažeidžiamumą dėl reikšmingos priklausomybės nuo importuojamo iškastinio kuro, Taryba patvirtina, kad energetikos pertvarka, paremta švaria, gausia ir vietoje pagaminama energija, išlieka veiksmingiausia strategija siekiant Europos strateginės autonomijos“, – teigiama projekte.
Valstybės taip pat pažymi, kad „spartesnis atsinaujinančių ir mažai anglies dioksido išskiriančių energijos šaltinių diegimas bei integravimas“ galėtų mažinti kainas. Dokumente daroma išvada, jog perėjimas prie švarios energijos yra ir „didesnio energetinio bei ekonominio suverenumo šaltinis“.
Be to, ES raginama pasirengti geopolitiniams ir prekybos pokyčiams, kurie kils dėl „mažėjančios ES iškastinio kuro importo paklausos per artimiausią dešimtmetį“.
Tekste pabrėžiama, kad ES užsienio ir gynybos politika turėtų prisidėti prie švariųjų technologijų sektoriaus plėtros, ypač „didėjančių gynybos išlaidų kontekste“.
Pasak dokumento, strateginės investicijos į gynybą, paremtos energetikos pertvarka, „gali sustiprinti tiek ES švariųjų technologijų, tiek gynybos pramonę, padidinti gynybinę parengtį ir kariuomenės atsparumą, gerinant prisitaikymą prie klimato kaitos padarinių“.
Susitarimo projekte pakartojamas ES palaikymas daugiašalėms iniciatyvoms kovojant su klimato kaita, įskaitant Paryžiaus susitarimą, kuris, anot teksto, „turėtų būti laikomas esminiu būsimos prekybos ir investicijų sutarčių elementu“. Taip pat raginama įvesti moratoriumą prieštaringai vertinamoms Saulės spinduliuotės mažinimo technologijoms, kuriomis siekiama dirbtinai vėsinti planetą.
Apibendrindamas dokumentas pabrėžia, kad ES užsienio ir gynybos politika turi „skubiai didinti ES atsparumą ir pasirengimą klimato, aplinkos bei energetinio saugumo grėsmėms“.
