Iranui uždarius strategiškai svarbų Ormuzo sąsiaurį ir sustojus naftos bei dujų tranzitui iš Persijos įlankos, Azijos šalims kilo grėsmė likti be degalų ir patirti staigų energijos kainų šuolį. Ši situacija jau dabar didina įtampą pasaulinėse žaliavų rinkose ir verčia vyriausybes imtis skubių priemonių.
Kasdien per Ormuzo sąsiaurį paprastai praplaukia apie 19 mln. barelių naftos – tai sudaro maždaug penktadalį visos pasaulinės naftos prekybos. Be to, šiuo maršrutu gabenama ir apie penktadalis pasaulinės suskystintų gamtinių dujų (SGD) prekybos apimties.
Tačiau po to, kai Irano Islamo revoliucijos gvardija paskelbė uždaranti sąsiaurį ir pagrasino atidaryti ugnį į bet kokius laivus, judėjimas praktiškai sustojo.
Pasauliniai jūrų transporto milžinai, tarp jų ir vienos didžiausių laivybos bendrovių, sustabdė krovinių rezervacijas į daugumą regiono uostų, o draudimo bendrovės masiškai nutraukia ar atsisako išduoti polisus.
„Šiuo metu Persijos įlankoje yra įstrigę daugiau kaip 3000 laivų – tai sudaro apie 6 % pasaulinio naftos tanklaivių flotilės“, – teigė laivybos bendrovės „Mandarin Shipping“ direktorius Timas Huxley.
Azijos reakcija ir kainų šokas
Azijos ekonomikos itin priklausomos nuo energijos tiekimo iš Persijos įlankos. Japonijai iš šio regiono tenka 80–90 % importuojamos naftos, Kinijai – apie 30–40 %.
Reaguodamos į krizę, šalių vyriausybės pradėjo riboti savo išteklių pardavimą. Tailandas dar kovo 1-ąją sustabdė žalios naftos ir naftos produktų eksportą. Kovo 5-ąją Kinija nurodė didžiausioms naftos perdirbimo gamykloms nutraukti dyzelino ir benzino eksportą.
Sutrikusi pasiūla jau spėjo gerokai pabranginti tiek logistiką, tiek pačią žaliavą. Didelio tanklaivio frachtas pakilo nuo 100 tūkst. iki 436 tūkst. JAV dolerių per dieną. Tą pačią kovo 5-ąją „Brent“ rūšies naftos kaina pašoko beveik 3 % ir pasiekė 83,80 JAV dolerio už barelį.
Kol kas Japonija, Pietų Korėja, Kinija ir Indija remiasi didelėmis vidinėmis atsargomis. Prognozuojama, kad jos turėtų pakakti nuo maždaug dviejų mėnesių iki daugiau kaip 200 dienų, priklausomai nuo šalies. Vis dėlto ekspertai įspėja, jog jei blokada užsitęs, reikšmingo energijos išteklių kainų šuolio visame regione išvengti nepavyks.
Globalios pasekmės pasaulio ekonomikai
Ormuzo sąsiauris laikomas viena svarbiausių pasaulio jūrinių transporto arterijų. Kasdien juo gabenama apie 20 % viso pasaulinio naftos tiekimo, todėl bet koks šio maršruto uždarymas beveik neišvengiamai lemia naftos ir dujų stygių bei spartų kainų augimą.
Iranui priėmus sprendimą uždaryti sąsiaurį, kyla rizika sukelti ne tik regioninį, bet ir globalų energijos išteklių šoką, galintį paveikti pramonę, transportą ir vartotojų kainas daugelyje pasaulio šalių.