Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pradėjo naujus prekybos tyrimus, apimančius 60 ekonominių teritorijų, siekdamos nustatyti, ar jos nepakankamai riboja prekių, pagamintų naudojant priverstinį darbą, importą. Tai paskelbta praėjus dienai po to, kai buvo inicijuotas atskiras tyrimas dėl nesąžiningos prekybos praktikos 16-os prekybos partnerių atžvilgiu.

Kaip teigiama JAV prekybos atstovo (USTR) pranešime, naujieji tyrimai, vykdomi pagal 1974 m. Prekybos akto 301(b) straipsnį, apima Kiniją, Europos Sąjungą, Indiją, Meksiką ir kitas šalis bei teritorijas.

„Nepaisant tarptautinio sutarimo, kad priverstinis darbas yra nepriimtinas, vyriausybės neįdiegė ir veiksmingai neįgyvendino priemonių, kurios užkirstų kelią priverstiniu darbu pagamintoms prekėms patekti į jų rinkas“, – teigė JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras.

Pasak jo, šiais tyrimais bus siekiama įvertinti, ar užsienio vyriausybės ėmėsi pakankamų veiksmų, kad uždraustų priverstiniu darbu pagamintų prekių importą, ir kaip nesugebėjimas išnaikinti tokių praktikų veikia JAV darbuotojus bei verslą.

301 straipsnis suteikia JAV galimybę taikyti muitus šalims, kurios, kaip nustatoma, vykdo nesąžiningą prekybos praktiką, be papildomo Kongreso įgaliojimo. Būtent šia teisine priemone Donaldas Trumpas pirmosios kadencijos metu rėmėsi įvesdamas muitus Kinijos prekėms.

Priverstinio darbo tyrimai pradėti po trečiadienį inicijuotų 301 straipsnio tyrimų, kurie buvo nukreipti į perteklinius pramonės pajėgumus 16-oje ekonomikų, įskaitant Kiniją, Australiją, Indoneziją, Japoniją, Malaiziją, Singapūrą, Pietų Korėją, Šveicariją ir Tailandą.

Naujausi tyrimai dar labiau išplėtė šalių, patenkančių į 301 straipsnio taikymo lauką, sąrašą – papildomai įtrauktos tokios valstybės kaip Jungtinė Karalystė, Brazilija ir Rusija.

Šie tyrimai, regis, gali tapti alternatyviu keliu, pakeičiančiu bent dalį vadinamųjų „abipusių muitų“, kuriuos praėjusį mėnesį panaikino JAV Aukščiausiasis Teismas.

Azijos visuomenės politikos instituto (Asia Society Policy Institute) viceprezidentė ir buvusi JAV prekybos atstovė Wendy Cutler teigė, kad po abipusių muitų panaikinimo administracija aiškiai parodė, jog netrukus bus įgyvendintas „planas B“.

Praėjusį mėnesį Aukščiausiasis Teismas pripažino D. Trumpo abipusius muitus negaliojančiais, nusprendęs, kad prezidentas viršijo savo įgaliojimus. Tuomet D. Trumpas nedelsdamas įvedė 10% visuotinį tarifą, remdamasis 1974 m. Prekybos akto 122 straipsniu, ir pagrasino jį didinti iki 15%.

Plati tyrimų apimtis paskatino diskusijas dėl jų realistiškumo ir pagrįstumo. Hinrich fondo prekybos politikos vadovė Deborah Elms pažymėjo, kad JAV prekybos atstovo planuojamas klausymų laikotarpis (balandžio 28 d. – gegužės 1 d.) yra „nerealiai trumpas“, turint omenyje tiriamų šalių skaičių.

D. Elms taip pat kritikavo tai, kad tyrimai taikomi Europos Sąjungai, kuri jau yra įtvirtinusi savo teisėkūros sistemą, draudžiančią priverstinio darbo praktikas, tačiau kartu nesutelkiamas dėmesys į valstybes, kurių vykdymo ir kontrolės rezultatai yra gerokai prastesni. Pasak jos, toks pasirinkimas „nėra logiškas“.

Ekspertai įspėja, kad tokio masto tyrimai gali atstumti partnerius ir išeikvoti politinį pasitikėjimą, kuris reikalingas bendrai reakcijai į Kinijos pramonės perteklinius pajėgumus formuoti.

„Administracija praranda svarbią galimybę dirbti su partneriais sprendžiant tikrąją perteklinių pajėgumų problemą pasaulyje – Kiniją“, – teigė W. Cutler. Ji pridūrė, kad įtraukus daugiau nei tuziną šalių į tyrimą dėl perteklinių pajėgumų, partneriai greičiausiai nebus nusiteikę bendradarbiauti sprendžiant rimtus iššūkius, kuriuos, jos manymu, globaliai sukelia Kinijos pertekliniai pajėgumai.

Kinija – pagrindinis taikinys?

Tyrimai pradedami tuo metu, kai JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas šį savaitgalį turėtų susitikti su Kinijos kolega He Lifengu Paryžiuje, kad tęstų prekybos ir ekonomines derybas. Kinijos prekybos ministerija penktadienį patvirtino, kad susitikimas vyks kovo 14–17 dienomis.

Manoma, kad šis susitikimas taps pasirengimo etapu galimam D. Trumpo ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo viršūnių susitikimui.

Kinijos ir globalizacijos centro (Center for China and Globalization) įkūrėjas Wang Huiyao pareiškė, kad naujų prekybos tyrimų pradėjimas prieš pat viršūnių susitikimą siunčia netinkamą signalą. Jo teigimu, 301 straipsnio priemonės jau buvo išbandytos anksčiau, o šiuo metu abiem pusėms reikėtų ieškoti būdų bendradarbiauti, įskaitant ir sprendžiant Artimųjų Rytų krizinius klausimus.

Kinijos prekybos ministerijos atstovas atmetė Vašingtono teiginį, esą Kinijos pramonės gamyba yra perteklinė, ir pavadino „siauru požiūriu“ prilyginti vidaus gamybos ir paklausos skirtumą nesąžiningai prekybos praktikai. Taip pat buvo paraginta JAV „ištaisyti klaidas ir grįžti į teisingą kelią“, problemas sprendžiant diplomatinėmis derybomis. Dėl priverstinio darbo klausimo Kinija nurodė, kad šiuo metu vertina pradėtus tyrimus, tačiau detalių nepateikė.

ISEAS–Yusof Ishak instituto vyresnysis vizituojantis mokslo bendradarbis ir buvęs JAV prekybos derybininkas Stephenas Olsonas pažymėjo, kad Kinija greičiausiai pasinaudos Paryžiaus susitikimu išreikšti nepasitenkinimą. Vis dėlto, jo vertinimu, abi pusės, regis, išlieka suinteresuotos išlaikyti planuojamą D. Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimą darbotvarkėje, todėl mažai tikėtina, kad šie tyrimai „sukels rimtą suirutę“.

Pirmoji D. Trumpo administracija buvo pradėjusi šešis 301 straipsnio tyrimus, o tyrimai prieš Kiniją ir Europos Sąjungą baigėsi muitų didinimu. Joe Bideno administracija taip pat vykdė 301 straipsnio tyrimus, o du tyrimai, susiję su Brazilija ir Kinija, tebėra tęsiami.