Internete kilo ažiotažas po to, kai Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) buvo nufotografuotas keistas, violetinis „gyvis“, atrodęs tarsi išleidęs čiuptuvus.

Praėjusią savaitę „NASA“ astronautas Donas Petitas pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti svetimkūnį primenantis objektas, plūduriuojantis stoties viduje. Socialiniuose tinkluose netrūko juokų ir spėlionių: vieni lygino vaizdą su filmo „Svetimas“ pabaisomis, kiti ragino „sunaikinti jį ugnimi“.

Vis dėlto „ateiviška“ išvaizda klaidino. Iš tikrųjų nuotraukoje – paprasčiausia violetinė bulvė.

„Čiuptuvais“ palaikyti išaugimai tėra daigai, dar vadinamos „akutės“, ieškančios, kur galėtų įsišaknyti. O mažas baltas lopinėlis šone – „Velcro“ lipdukas, padedantis bulvei neišplaukti iš mažo indo, kuriame ji laikoma.

Kosminė bulvė, praminta „Spudnik-1“, yra D. Petito laisvalaikio projekto rezultatas. Astronautas TKS skiria laiko savo pomėgiui – kosminiam daržui.

D. Petitas yra vyriausias šiuo metu aktyvus „NASA“ astronautas. Paskutinės ilgos trukmės misijos metu 2024–2025 m. jis nusprendė užsiauginti bulvių ir vėliau pasidalijo derliaus nuotraukomis socialiniuose tinkluose.

Vienas komentatorius po įrašu juokavo, kad tai atrodo taip, lyg astronautas visiškai ramiai rodytų kosmose užaugintas bulves, tarsi visi kiti tuo pat metu nesodintų daržovių „ant tikros planetos“. Į tai D. Petitas atsakė, kad kai kurie pomėgiai puikiai dera su kosmoso tyrinėjimu.

Astronautas taip pat paaiškino, kad bulves augino hidroponiniu būdu – ne dirvoje, o maistingų medžiagų prisotintame vandenyje.

Ankstesnių misijų metu jis teigia auginęs ir kitų augalų: žemės riešutų, cukinijų, brokolių, saulėgrąžų. Kartą jis net buvo daiginęs bazilikus ir pomidorus, panaudodamas ausų kamštukus.

Prieš kelerius metus D. Petitas buvo sukūręs „NASA“ tinklaraštį apie kosminę daržininkystę, kuriame rašė, kad tarp inžinerinės technikos gausos niekas taip neprilygsta gyvos žalumos kvapui.

Jis tęsia ilgesnę astronautų tradiciją domėtis augalų auginimu kosmose, o bulvės čia – ypač dažnas pasirinkimas. Kaip išpopuliarino ir knyga bei filmas „Marsietis“, bulvės gali būti naudingos ilgose kelionėse dėl didelės maistinės vertės, palyginti su jų mase.

Pirmosios bulvės kosmose buvo užaugintos dar 1995 m., o derlius, nepaisant buvimo orbitoje, mažai skyrėsi nuo Žemėje užaugintų bulvių. Vis dėlto mikrogravitacijos sąlygomis bulvės ir kiti augalai paprastai bręsta lėčiau.

D. Petitas pastebi, kad lėtesnį augimą galėjo lemti įvairūs veiksniai – atmosfera, hidroponika, mikrogravitacija ir kitas stresas. Tačiau, pasak jo, radiacijos poveikio bulvėms jis nepastebėjo.

Belieka tik pasvajoti, kad kas nors TKS sugalvotų įrengti ir gruzdintuvę.