Kiek iš tiesų turėtumėte taupyti kas mėnesį? Skaičius nustebins daugelį lietuvių

Asmeninių finansų tema Lietuvoje vis dažniau iškyla ne tik tarp ekspertų, bet ir kasdieniuose pokalbiuose. Augančios kainos, būsto įperkamumas, netikėtos išlaidos – visa tai verčia vis daugiau žmonių susimąstyti apie taupymą.

Vis dėlto klausimas išlieka paprastas, bet kartu ir keblus – kiek iš tiesų reikėtų atsidėti kiekvieną mėnesį? Vieniems tai atrodo savaime suprantama, kitiems tai sunkiai pasiekiamas tikslas.

Realūs pavyzdžiai rodo, kad situacijos labai skirtingos. Vieni sugeba sukaupti solidžias sumas, kiti gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo. Tačiau tam tikros gairės egzistuoja ir jos gali tapti gera pradžia.

Kiek reikėtų taupyti?

Dažniausiai minima taisyklė – bent 20 proc. nuo gaunamų pajamų „į rankas“. Tai laikoma universaliu orientyru, kuris tinka daugeliui žmonių, nepriklausomai nuo pajamų dydžio.

Pavyzdžiui, jei žmogus Lietuvoje uždirba 1 200 eurų per mėnesį „į rankas“, rekomenduojama būtų atsidėti apie 240 eurų. Skamba nemažai, tačiau būtent toks įprotis ilgainiui kuria finansinį saugumą.

Žinoma, realybė kiek sudėtingesnė. Didelė dalis gyventojų turi paskolas, nuomos išlaidas ar kitus finansinius įsipareigojimus. Dėl to 20 proc. kai kam gali atrodyti per didelis tikslas.

Tačiau svarbiausia yra ne skaičius, o nuoseklumas. Net ir mažesnė suma, taupoma reguliariai, ilgainiui gali duoti apčiuopiamą rezultatą.

Kodėl taupymas tampa būtinybe?

Gyvenimo Lietuvoje kaštai per pastaruosius metus akivaizdžiai išaugo. Būsto kainos, maistas, kuras – viskas brangsta, o atlyginimų augimas ne visada spėja paskui šį tempą.

Tai reiškia, kad be santaupų žmogus tampa labiau pažeidžiamas. Netikėtas automobilio gedimas ar darbo netekimas gali sukelti rimtų finansinių problemų.

Be to, Lietuvoje vis dar gana dažnai pasitaiko situacijų, kai žmonės yra priversti skolintis net ir nedidelėms išlaidoms padengti. O vartojimo kreditų palūkanos gali būti labai aukštos.

Turint santaupų, tokių situacijų galima išvengti. Tai suteikia daugiau laisvės ir ramybės kasdienybėje.

Ar 20 proc. pakanka?

Nors 20 proc. laikoma gera pradžia, ilgainiui gali paaiškėti, kad to nepakanka. Ypač jei žmogus turi didesnių tikslų, pavyzdžiui, įsigyti būstą ar sukaupti solidžią pensiją.

Lietuvoje pradinio įnašo būstui dažnai reikia apie 15–20 proc. turto vertės. Tai gali reikšti dešimtis tūkstančių eurų, kuriuos sukaupti per trumpą laiką nėra paprasta.

Todėl dalis finansų specialistų rekomenduoja, jei tik įmanoma, taupymo normą didinti iki 30 ar net 40 proc. Tai leidžia greičiau pasiekti finansinius tikslus.

Kita vertus, svarbu nepersistengti. Per didelis taupymas gali pradėti riboti gyvenimo kokybę, todėl būtina išlaikyti balansą.

Nuo ko pradėti?

Pirmas žingsnis yra aiškiai suprasti savo finansinę situaciją. Tai reiškia įvertinti, kiek pinigų gaunate ir kur jie išleidžiami.

Reikėtų atskirti pastovias išlaidas, tokias kaip būsto nuoma ar paskolos, nuo kintamų – maisto, pramogų, transporto. Tik tada tampa aišku, kiek realiai galima atsidėti.

Kitas svarbus žingsnis – tikslų išsikėlimas. Vieni taupo kelionei, kiti – būstui, dar kiti – saugumo jausmui. Aiškus tikslas padeda išlaikyti motyvaciją.

Taip pat verta turėti vadinamąjį „finansinį rezervą“. Rekomenduojama sukaupti bent 3–6 mėnesių išlaidų dydžio sumą nenumatytiems atvejams.

Kaip taupyti paprasčiau?

Vienas efektyviausių būdų – automatizuoti taupymą. Tai reiškia, kad dalis atlyginimo iš karto pervedama į atskirą sąskaitą.

Tokiu būdu pinigai „dingsta“ iš kasdienio naudojimo, ir mažėja pagunda juos išleisti. Daugelis Lietuvos bankų jau siūlo tokią funkciją.

Dar vienas sprendimas – atskiros sąskaitos skirtingiems tikslams. Pavyzdžiui, viena – nenumatytiems atvejams, kita – atostogoms, trečia – būstui.

Tai leidžia aiškiau matyti progresą ir padeda išvengti chaoso finansuose.

Kur laikyti santaupas?

Lietuvoje populiariausias pasirinkimas – taupomosios sąskaitos bankuose. Jos saugios, o indėliai iki tam tikros sumos yra apdrausti.

Taip pat galima rinktis terminuotus indėlius, kurie dažniausiai siūlo šiek tiek didesnes palūkanas, tačiau pinigai būna „užšaldyti“ tam tikram laikotarpiui.

Svarbiausia yra pasirinkti variantą, kuris atitinka jūsų tikslus. Jei pinigų gali prireikti bet kada, geriau rinktis lengvai pasiekiamą sąskaitą.

Finansinis saugumas – procesas, o ne sprintas

Taupymas nėra vienkartinis sprendimas. Tai įprotis, kuris formuojasi per laiką.

Net jei pradžioje pavyksta atsidėti nedaug, svarbiausia yra pradėti. Ilgainiui atsiranda daugiau disciplinos, aiškumo ir galimybių didinti santaupas.

Lietuvos kontekste tai tampa vis svarbiau. Ekonomika keičiasi, kainos svyruoja, o finansinis saugumas vis dažniau priklauso nuo asmeninių sprendimų.

Galiausiai viskas susiveda į paprastą dalyką: kuo anksčiau pradedi, tuo lengviau tampa. Ir nors 20 proc. gali atrodyti kaip iššūkis, daugeliui tai yra realus pirmas žingsnis į stabilesnę ateitį.