Mažų įmonių finansavimas griežtėjant bankų reikalavimams: kokios alternatyvos atsiveria Lietuvoje
Griežtėjant bankų kapitalo ir rizikos valdymo taisyklėms, smulkūs ir vidutiniai verslai vis dažniau susiduria su situacija, kai tradicinė paskola tampa sunkiau pasiekiama arba jos išdavimo procesas užtrunka gerokai ilgiau nei norėtųsi.
Tai keičia įmonių finansavimo įpročius: ieškoma lankstesnių sprendimų, derinami keli finansavimo šaltiniai, daugiau dėmesio skiriama pinigų srautų planavimui ir santykiams su finansų institucijomis. Šiame straipsnyje aptariame, kokios realios alternatyvos šiandien atsiveria mažoms įmonėms ir kuo jos skiriasi tarpusavyje.
Bankų paskolos: nebe vienintelis, bet vis dar kertinis pasirinkimas
Komerciniai bankai ir toliau išlieka pagrindiniai išorinio finansavimo teikėjai, tačiau reikalavimai mažoms įmonėms tampa labiau struktūruoti. Didesnį svorį įgauna finansinės ataskaitos, nuosavo kapitalo lygis, įkaito vertė, skaidri apskaita ir aiškus verslo planas.
Dėl to ypatingai išryškėja skirtumas tarp įmonių, kurios nuosekliai tvarko finansus, ir tų, kurios siekia „minimalistinės“ apskaitos. Pirmosioms lengviau gauti paskolą geresnėmis sąlygomis, antrosioms bankai dažniau pasiūlo mažesnę sumą, didesnes palūkanas arba papildomus užtikrinimo reikalavimus.
Pats paskolos gavimo procesas taip pat kinta. Dalis bankų skatina įmones naudotis skaitmeniniais sprendimais, trumpina sprendimo priėmimo laiką standartiniams produktams, tačiau didesniems projektams prašo detalesnio aiškinimo. Tai reiškia, kad verslininkui reikia iš anksto pasiruošti deryboms, o ne tik užpildyti paraišką.
Valstybės remiamos priemonės: kada verta pasidomėti „Invega“ ir fondais
Mažoms įmonėms vis aktualesni tampa valstybės ir Europos Sąjungos remiami instrumentai. Praktinis jų privalumas tas, kad dalis rizikos perkeliama valstybės garantijų ar fondų sistemai, todėl bankams lengviau priimti sprendimą finansuoti projektus, kurie anksčiau atrodė per rizikingi.
Tokie instrumentai dažnai taikomi inovatyviems, regionuose veikiantiems ar pradedantiems verslams. Nors sąlygų ir programų spektras nuolat atnaujinamas, bendras principas išlieka: verslas teikia paraišką finansų įstaigai, o ši remiasi garantijomis ar kitomis skatinamosiomis priemonėmis, kad pasiūlytų palankesnes sąlygas.
Mažoms įmonėms verta sekti informaciją apie naujus fondus, garantijų schemas ir finansavimo kvietimus, nes jų ciklai turi konkrečias datas ir biudžetus. Pavėlavus ar iš anksto nepasiruošus, galima praleisti galimybę gauti pigesnį finansavimą investicijoms ar plėtrai.
Alternatyvus finansavimas: faktoringas, lizingas ir pajamomis grįsti sprendimai
Pastaraisiais metais daugiau dėmesio sulaukia alternatyvūs finansavimo būdai, kurie remiasi ne tiek įmonės įkeitimu, kiek jos generuojamais pinigų srautais. Vienas iš tokių sprendimų yra faktoringas, kai įmonė paspartina atsiskaitymą už išrašytas sąskaitas, gaudama didžiąją dalį sumos iš faktoringo bendrovės.
Faktoringas ypač aktualus toms įmonėms, kurios dirba su didesniais pirkėjais, taiko ilgesnius mokėjimo terminus ir patiria įtampos dėl apyvartinių lėšų. Tai padeda išlyginti pinigų srautus ir išvengti situacijos, kai pelningas užsakymas tampa našta dėl lėto apmokėjimo.
Kitas dažnas sprendimas yra lizingas, kai finansuojamas konkretus turtas, pavyzdžiui, įranga ar transporto priemonės. Lizingas leidžia neįšaldyti didelės sumos iš karto, o išskaidyti išlaidas per ilgesnį laiką. Privalumas tas, kad finansuotojas vertina pirmiausia patį turtą, o ne vien tik įmonės balansą.
Plinta ir pajamomis grįsti modeliai: dalis finansuotojų siūlo grąžinimą susieti su procentine pajamų dalimi. Tokie sprendimai aktualūs elektroninėje komercijoje ar sezoniniam verslui, kur apyvarta gali svyruoti, o fiksuotos mėnesinės įmokos kelia įtampą.
Sutelktinis finansavimas ir privatūs investuotojai: galimybė, bet ir didesnė atsakomybė
Sutelktinio finansavimo platformos ir privatūs investuotojai tampa rimtesne alternatyva, ypač projektams, kuriems reikia lėšų greičiau, nei geba sureaguoti tradicinės institucijos. Tačiau tai nėra „lengvi pinigai“, kaip kartais tikimasi.
Tokiu atveju įmonė turi aiškiai ir skaidriai pristatyti savo veiklą, rizikas, planuojamas pajamas. Investuotojai atidžiai vertina projektų patikimumą, o nesėkmės atveju reputacinė žala gali būti didesnė nei santykyje su vienu banku.
Dalis platformų orientuojasi į paskolas su palūkanomis, kitos suteikia galimybę pritraukti kapitalo mainais į dalį įmonės akcijų. Pastarasis modelis ypač svarbus augimo stadijoje esančioms įmonėms, kurios nori investuoti į produktų kūrimą ar plėtrą, bet dar neturi stabilios pelno istorijos.
Planavimas ir rizikų valdymas: kaip pasiruošti deryboms dėl finansavimo
Nesvarbu, ar įmonė renkasi banką, faktoringo bendrovę, sutelktinę platformą ar privatų investuotoją, pasirengimo principai iš esmės panašūs. Pirmiausia būtina turėti tvarkingą ir suprantamą finansinę informaciją: balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, pinigų srautų planą.
Antra, reikalingas aiškus tikslas, kam bus naudojamos lėšos, kaip tai padidins pajamas ar efektyvumą, ir per kokį laikotarpį numatoma gražos perspektyva. Finansavimo partneriai vis dažniau klausia ne tik „kiek reikia“, bet ir „kaip tai pakeis verslą“.
Trečia, svarbu įsivertinti rizikas ir planus B. Pavyzdžiui, kas bus, jei pardavimai augtų lėčiau nei tikimasi, ar įmonė galės vykdyti įsipareigojimus, ar turi alternatyvių išlaidų mažinimo priemonių. Tokie klausimai padeda geriau pasirengti deryboms ir didina pasitikėjimą įmone.
Kaip pasirinkti tinkamiausią finansavimo derinį mažai įmonei
Vis dažniau nebeužtenka vienos paskolos ar vieno produkto. Mažos įmonės derina kelis sprendimus: pavyzdžiui, investicijoms naudoja ilgalaikę paskolą ar lizingą, o apyvartinėms lėšoms saugoti renkasi faktoringą ar sutartinius overdraftus.
Pasirinkimą turėtų lemti ne „kas greičiausiai suteiks pinigų“, o tai, kaip finansavimo struktūra atitinka įmonės verslo modelį, sezoniškumą, pelningumo lygį ir savininkų rizikos toleranciją. Kuo aiškesnis šis vaizdas, tuo lengviau argumentuotai kalbėtis su finansuotojais.
Galiausiai verta prisiminti, kad finansavimas nėra tik skaičiai sutartyje. Tai ir ilgalaikiai santykiai, kurie gali padėti verslui augti, gauti papildomų konsultacijų, dalyvauti naujose programose ar spartinti skaitmenizavimą. Todėl mažoms įmonėms naudinga vertinti ne tik kainą, bet ir partnerystės kokybę.
