Klimato kaita keičia Žemės orų sistemas plačiu mastu ir ilgam laikui. Naujas tyrimas atskleidė ryškiai padidėjusį ekstremalių orų reiškinių skaičių Arktyje, o šiuos pokyčius skatina kylanti pasaulinė temperatūra.

Tarptautinė mokslininkų komanda, išanalizavusi kelių dešimtmečių duomenis, teigia, kad šiauriausiame planetos regione jau prasidėjo nauja ekstremalių orų era.

Tyrėjų teigimu, tai yra reikšmingas poslinkis į iki šiol neregėtas klimato sąlygas, kurios, tikėtina, turės didelį poveikį Arkties augalijai, gyvūnijai ir ten gyvenantiems žmonėms. Pasekmės bus juntamos ir plačiau, nes trikdoma Arkties anglies pusiausvyra: mažėja jūros ledo plotai, tirpsta tundra.

„Mūsų tyrimas rodo, kad ekstremalių orų reiškinių dažnis Arktyje smarkiai išaugo“, – teigė Šefildo universiteto ekologas Garethas Phoenixas.

„Trečdalyje Arkties teritorijos tokie reiškiniai pradėjo reikštis tik visai neseniai, ir tai rodo, kad Arktis žengia į naują orų kraštutinumų erą, kuri tenykštėms ekosistemoms gali turėti labai skaudžių padarinių“, – sakė Garethas Phoenixas.

Mokslininkų nagrinėtas duomenų laikotarpis apima daugiau nei 70 metų. Ypatingas dėmesys skirtas trumpalaikiams ekstremaliems reiškiniams, kurie nebūtinai atsispindi mėnesio vidurkiuose. Analizuoti duomenys apie karščio bangas, sausras ir sniego dangą.

Tyrimas parodė, kad ekstremalūs orų reiškiniai tampa vis dažnesni ir apima vis platesnes teritorijas, ypač per pastaruosius tris dešimtmečius. Daugelyje vietovių tokie reiškiniai pradėti fiksuoti tik neseniai. Taip pat nustatyti tam tikri „karštieji taškai“, kuriuos šie pokyčiai veikia labiau nei kitus regionus, tarp jų – Centrinis Sibiras, Vakarų Skandinavija ir Grenlandijos pakrantės.

Vis dažniau pasitaiko ir lietaus ant sniego reiškinys, kurį skatina šylantis klimatas. Kai taip nutinka, paviršiuje susidaro ledo sluoksnis, po kuriuo lieka įkalinti maisto šaltiniai. Tai turi rimtų pasekmių Arkties gyvūnams, įskaitant šiaurinius elnius, kurie minta kerpėmis.

Nors tyrėjai tiesiogiai nenagrinėjo ekologinių padarinių, jau dabar yra daug įrodymų, kad netiesioginės pasekmės gali būti didelės ir žalingos. Tai tokie orų modeliai, prie kurių Arkties augalai ir gyvūnai nėra prisitaikę.

„Sezoniškumas, pavyzdžiui, augimo sezonas ir sniego sąlygos, yra itin svarbus ekosistemų veikimui ir šiaurinių rūšių išlikimui“, – teigė Suomijos meteorologijos instituto klimato mokslininkas Juha Aalto.

Mokslininkai pabrėžia, kad būtina rinkti dar detalesnius duomenis, kurie padėtų geriau ištirti naująją Arkties ekstremalių orų epochą. Šiame tyrime kai kuriose vietovėse teko remtis apskaičiuotais įverčiais ir apytikriais duomenimis, nes stebėjimų vietoje nepakako.

Ankstesni tyrimai jau buvo parodę, kad Arktis šyla gerokai sparčiau nei likusi planetos dalis. Dėl to mažėja ledo danga ir stiprėja čia aptariami orų pokyčiai.

Ekspertai vartoja terminą Arkties „rudavimas“, apibūdindami augalijos nykimą šiame regione. Manoma, kad šiame tyrime aprašyti ekstremalūs orų reiškiniai yra vieni svarbiausių šio proceso veiksnių.

Be poveikio maisto prieinamumui, šie pokyčiai gali pakeisti anglies sugėrimo ir išskyrimo pusiausvyrą visoje Arktyje. Tai dar vienas rimtas priminimas, kad visuotinis atšilimas sukelia negrįžtamus pokyčius planetos ekosistemose.

„Šis atradimas rodo, kad keičiantis klimatui Arkties ekosistemos vis dažniau susidurs su tokiomis klimato sąlygomis, kokių jos anksčiau niekada nebuvo patyrusios“, – teigė Helsinkio universiteto geologas Miska Luoto.

„Tai gali turėti reikšmingų ilgalaikių pasekmių Arkties gamtai“, – įsitikinęs Miska Luoto.