Netikėtas posūkis: lietuviai atsiėmė pinigus, bet vietoje išlaidavimo renkasi kitą strategiją
Pensijų fondų lėšų atsiėmimas Lietuvoje sukėlė nemažai diskusijų – vieni tikėjosi staigaus vartojimo šuolio, kiti kalbėjo apie ilgalaikius finansinius sprendimus. Realūs gyventojų planai parodė kiek sudėtingesnį vaizdą.
Nors pirmosios reakcijos rinkoje buvo gana aiškios, ilgainiui paaiškėjo, kad žmonės nepuola visų pinigų išleisti. Dalis jų vertina šias lėšas kaip galimybę sustiprinti savo finansinį pagrindą ateityje.
Tuo pačiu matyti ir tam tikras neapsisprendimas – nemaža dalis gyventojų dar tik svarsto, kaip elgtis su gautomis sumomis. Tai rodo, kad finansiniai sprendimai dažnai priimami ne iš karto, o palaipsniui, įvertinus aplinkybes.
Gyventojų pasirinkimai: tarp vartojimo ir investavimo
Nors prekybininkai pastebėjo vartojimo augimą po to, kai pensijų fondai pradėjo išmokėti dalį sukauptų lėšų, dauguma gyventojų neskuba jų išleisti. Tyrimas, atliktas „Swedbank“ užsakymu, atskleidė, kad net 55 proc. respondentų planuoja šias lėšas toliau taupyti arba investuoti.
Ketvirtadalis apklaustųjų ketina imtis savarankiško investavimo – rinktis akcijas, obligacijas ar įvairius fondus. Tai rodo augantį susidomėjimą finansinėmis priemonėmis ir didesnį norą patiems valdyti savo kapitalą.
Pasak „Swedbank“ finansinio raštingumo srities vadovės Justinos Bagdanavičiūtės, nors trumpuoju laikotarpiu vartojimo augimas yra natūralus, gyventojai Lietuvoje elgiasi atsargiau nei, pavyzdžiui, Estijoje, kur vartojimas per pirmą mėnesį šoktelėjo beveik 90 proc. virš įprasto lygio.
Alternatyvūs sprendimai: nekilnojamasis turtas ir kaupimas
Tyrimo duomenys rodo, kad apie 15 proc. gyventojų planuoja dalį lėšų skirti nekilnojamojo turto įsigijimui. Tokia pati dalis ketina perkelti pinigus į trečios pakopos pensijų fondus, taip išlaikydami kaupimo kryptį.
Vis dėlto dalis respondentų renkasi konservatyvesnius sprendimus. Dar 15 proc. teigia laikysiantys pinigus grynaisiais. Tokia strategija gali atrodyti saugi, tačiau ilgainiui ji kelia riziką dėl infliacijos poveikio.
Justina Bagdanavičiūtė pabrėžia, kad nors investavimas gali padėti auginti kapitalą, svarbu iš anksto nusistatyti aiškius tikslus, įvertinti laikotarpį ir galimą riziką. Skuboti sprendimai ar bandymai greitai uždirbti dažnai baigiasi nuostoliais arba net sukčiavimo atvejais.
Planavimo trūkumas – vis dar opi problema
Nepaisant augančio finansinio sąmoningumo, beveik trečdalis gyventojų – apie 28 proc. – dar neturi aiškaus plano, ką darys su atsiimtais pinigais. Jie sprendimą ketina priimti tik tada, kai lėšos pasieks jų sąskaitas.
Toks požiūris dažnai lemia impulsyvius pasirinkimus. Vietoje nuoseklaus kaupimo atsiranda spontaniškas vartojimas arba pinigų laikymas mažai pelningose formose. Dėl to prarandamas laikas, kuris galėtų būti išnaudotas kapitalo augimui.
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad planavimas yra vienas svarbiausių finansinės gerovės elementų. Aiškiai apibrėžti tikslai leidžia geriau paskirstyti lėšas tarp dabartinių poreikių ir ateities. Tai ypač aktualu vertinant, kad mažiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų jaučiasi užtikrinti dėl savo finansinės padėties pensijoje.
Tyrimą 2026 metų kovo mėnesį atliko „Spinter tyrimai“, apklausę 1013 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų. Gauti rezultatai parodo ne tik dabartines tendencijas, bet ir tai, kaip keičiasi žmonių požiūris į pinigus bei jų valdymą.
