Programėlės „Telegram“ bendraįkūrėjas Pavelas Durovas teigia, kad push pranešimai sukuria nuolatinę ir kritinę privatumo spragą. Pasak jo, pranešimų turinys gali būti atkurta net ir po to, kai žinutės ar net pati susirašinėjimo programėlė jau ištrintos iš įrenginio, jei duomenys buvo saugomi su pranešimais susijusiuose įrašuose.
P. Durovas rėmėsi neseniai paskelbta informacija, kurioje teigiama, jog JAV Federalinis tyrimų biuras (FBI) sugebėjo atkurti ištrintas „Signal“ naudotojo žinutes, pasinaudodamas įrenginio pranešimų žurnalais „Apple“ telefone „iPhone“.
„Išjungti pranešimų peržiūras neužtenka, jei naudojate tokias programėles, nes niekada nežinote, ar tą patį padarė žmonės, su kuriais susirašinėjate“, – penktadienį teigė P. Durovas.
Į šias žinias sureagavę žurnalistai kreipėsi į „Signal“ dėl galimo duomenų atkūrimo atvejo, tačiau publikavimo metu atsakymo nebuvo gauta.
Naujausi pranešimai dar kartą išryškina, kaip tyrėjai ar pakankamai techninių įgūdžių turintys asmenys gali apeiti „end-to-end“ šifravimą ir pažeisti naudotojų privatumą, pasinaudodami metaduomenimis bei kita programėlių generuojama informacija. Dėl to, anot P. Durovo, auga poreikis decentralizuotoms susirašinėjimo programėlėms, kurios nekaupia tokio pobūdžio duomenų.
Taip pat skaitykite:
Decentralizuotos programėlės populiarėja geopolitinės įtampos ir neramumų fone
Decentralizuotos susirašinėjimo programėlės ir socialinių tinklų platformos nuo 2025 m. sulaukė didesnio naudotojų dėmesio. Susidomėjimą, kaip teigiama, augino geopolitinė įtampa, nacionaliniai ryšio ribojimai bei pilietiniai neramumai.
Tarp alternatyvų minimas decentralizuotas „peer-to-peer“ susirašinėjimo sprendimas „Bitchat“, kuris naudoja „Bluetooth“ tinklą (angl. mesh) informacijai perduoti tarp mobiliųjų įrenginių. Tokiu būdu naudotojai gali apsieiti be interneto ir centralizuotų ryšio tinklų.
Skelbiama, kad 2025 m. rugsėjį, Nepale įvedus nacionalinį socialinių tinklų draudimą, programėlę „Bitchat“ atsisiuntė daugiau nei 48 tūkst. naudotojų.
P. Durovas taip pat atkreipia dėmesį, jog žmonės ieško būdų apeiti nacionalines ugniasienes ir draudimus privatumą saugančioms programėlėms, naudodami virtualius privačius tinklus (VPN) ir kitas priemones, kurios slepia arba maskuoja IP adresą bei geolokaciją.
Pasak jo, valdžios institucijų draudimai „Telegram“ dažnai atsisuka prieš pačius draudėjus: naudotojai ribojimus apeina per VPN ir taip vis tiek pasiekia užblokuotas platformas.
Taip pat skaitykite:
„Vyriausybė tikėjosi masinio savo stebėjimui skirtų susirašinėjimo programėlių įsisavinimo, bet vietoje to sulaukė masinio VPN naudojimo“, – teigė P. Durovas, pridurdamas, kad, nepaisant daugelį metų trunkančio draudimo, „Telegram“ Irane esą atsisiuntė daugiau nei 50 mln. naudotojų.
