Po JAV ir Izraelio smūgių Iranui padėtis Ormūzo sąsiaurio vandenyse tapo itin įtempta. Oficialiai laivybos kelias vis dar atviras, tačiau realybėje jį griežtai kontroliuoja Iranas.
Per Ormūzo sąsiaurį plaukiantys laivai, pasak Europos Sąjungos jūrinės misijos „Aspides“ atstovo, radijo ryšiu gavo Irano Revoliucinės gvardijos pranešimus, kad be jų leidimo „joks laivas negali praplaukti“ šiuo akvatoriumi.
Po incidento, kai prie Omano krantų buvo užpultas tanklaivis „Skylight“ – teigiama, kad tai nutiko po „neautorizuoto praplaukimo“ – jūrų institucijos įspėja apie išaugusią riziką regione.
Dėl padidėjusios grėsmės Vokietijos laivybos milžinė „Hapag‑Lloyd“, kaip skelbia „CNN“, sustabdė tranzitą. Panašiai pasielgė ir kiti vežėjai – „Maersk“ bei „MSC“, kurie laikinai pristabdė operacijas Ormūzo sąsiauryje. Taip pat Kinijos valstybinė laivybos bendrovė „Cosco“ pranešė, kad Persijos įlankoje esančius laivus traukia į „saugius vandenis“.
„Cosco Shipping Lines“ pranešime nurodė, kad laivai, jau įplaukę į Persijos įlanką, gavo instrukciją vykti į saugius vandenis ir ten likti laukimo pozicijoje arba inkaruotis.
Taip pat skaitykite:
Laivams, plaukiantiems į šį regioną, nurodyta „prioritetą teikti navigacijos saugumui“, įskaitant greičio mažinimą ar laukimą apsaugotose vietose, kol bus gauta daugiau nurodymų.
Dėl šių veiksmų prie Ormūzo sąsiaurio vartų susikaupė daug tanklaivių ir birių krovinių laivų, gabenančių naftą bei suskystintas gamtines dujas (SGD), taip pat ir kiti prekybiniai laivai. Tai matyti iš „Marine Traffic“ duomenų.
„Reuters“ skelbia, kad Persijos įlankoje sustojo apie 150 laivų. Kitoje sąsiaurio pusėje laukia dar daugiau laivų, kurie negali prasibrauti į Arabijos jūrą ir toliau į Indijos vandenyną. Daugiausia šių tanklaivių telkiasi prie Irako, Saudo Arabijos ir Kataro krantų – valstybių, kurios yra itin svarbios naftos gamintojos.
Ormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio transporto mazgų: per jį keliauja nuo penktadalio iki trečdalio visos pasaulinės jūrinės prekybos nafta.
Praėjusiais metais šiuo maršrutu kasdien buvo gabenama daugiau kaip 14 mln. barelių, o didžioji dalis srautų keliavo į Aziją, įskaitant Kiniją, Indiją, Japoniją ir Pietų Korėją. Tai vienintelis Persijos įlankos išėjimas į atvirus vandenis, todėl jo reikšmė pasaulinei žaliavų prekybai – esminė.
Taip pat skaitykite:
Pagal „Kpler“ duomenis, 2025 m. per sąsiaurį kasdien plaukė apie 13 mln. barelių naftos – maždaug 31 proc. viso jūra gabenamos naftos srauto. Šis kelias taip pat ypač svarbus suskystintų gamtinių dujų gabenimui, pirmiausia iš Kataro.
Jei Iranui ilgesniam laikui pavyktų efektyviai paralyžiuoti transportą per Ormūzo sąsiaurį, pasekmės pasaulinėms naftos rinkoms galėtų būti itin rimtos.
Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai turi alternatyvių vamzdynų maršrutų, tačiau jie pajėgūs perimti tik nedidelę įprasto srauto dalį. Saudo Arabija naudoja vamzdyną link Raudonosios jūros, o JAE – link Omano įlankos. Bendra jų pralaidumo apimtis sudaro tik apie 16–17 proc. to, kas įprastai praeina per Ormūzą.
