Politikai atsisako „Signal“ ir „WhatsApp“, darbinės žinutės keliasi į uždaras sistemas
Europos vyriausybės vis aktyviau atsisako programėlių „WhatsApp“ ir „Signal“ savo vidaus komunikacijoje.
Vietoje jų diegiamos valstybinės, institucijų valdomos žinučių sistemos, skirtos pareigūnams keistis jautria informacija ir sumažinti priklausomybę nuo technologijų, kurių kontrolė yra už Europos ribų.
Tokius sprendimus jau įgyvendina Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Nyderlandai, Liuksemburgas ir Belgija. Prie šios krypties prisideda ir „NATO“, turinti nuosavą susirašinėjimo sprendimą. Tuo metu Europos Komisija taip pat planuoja pereiti prie alternatyvos iki šių metų pabaigos.
Ši kryptis siejama su platesnėmis Europos pastangomis rasti alternatyvas JAV technologijoms. „WhatsApp“ priklauso JAV technologijų milžinei „Meta“, o „Signal“ – JAV įsikūrusiai ne pelno organizacijai, kurią palaiko atvirojo kodo bendruomenė.
Nyderlandų skaitmeninių reikalų ministrė Willemijn Aerdts pabrėžė, kad dabartinė pareigūnų komunikacijos praktika kelia rizikų.
„Mūsų komunikacija šiuo metu dažnai vyksta per platformas, kurių nekontroliuojame. Pasaulyje, kuriame technologijos vis dažniau tampa galios įrankiu, tai kelia riziką“, – teigiama W. Aerdts komentare.
Belgijos federalinės agentūros, atsakingos už saugią komunikaciją, vadovas Brandonas De Waele akcentavo suvereniteto svarbą.
„Visa Europa vis labiau atsibunda suvereniteto klausimu… Mums tai yra duomenų suverenitetas“, – sakė B. De Waele.
Pastaruoju metu papildomą postūmį pokyčiams suteikė ir kibernetinio saugumo incidentai. Praėjusį mėnesį dešimtys kibernetinio saugumo agentūrų perspėjo, kad Rusijos įsilaužėlių grupės taikosi į politikus ir valstybės pareigūnus, naudodamos aukšto lygio sukčiavimo (angl. phishing) atakas per žinučių programėles.
Rizikos tapo akivaizdžios ir Briuselyje: žiniasklaida pranešė, kad Europos Komisija kai kuriems aukščiausio rango pareigūnams rekomendavo uždaryti susirašinėjimo grupę „Signal“ programėlėje, o pati ES patyrė virtinę kibernetinių incidentų, paveikusių ir mobiliųjų įrenginių valdymo sistemą.
Belgija – viena naujausių šios tendencijos dalyvių. Šalis neseniai pristatė vidinę saugių žinučių paslaugą, skirtą viešojo sektoriaus pareigūnams keistis jautria, tačiau neįslaptinta informacija.
Federalinės vyriausybės nariai, įskaitant ministrą pirmininką Bartą De Weverį, raginami naudoti programėlę BEAM. Ji siūlo įprastas funkcijas, panašias į „WhatsApp“ ar „Signal“, tačiau veikia valdžios kontroliuojamoje aplinkoje.
Pažymima, kad tai nereiškia, jog „Signal“ ar „WhatsApp“ yra mažiau saugios vien dėl technologijos – abi naudoja visapusišką šifravimą, laikomą saugaus susirašinėjimo standartu. Tačiau institucijoms svarbūs ir kiti dalykai: prieigos kontrolė, galimybė riboti, kas su kuo gali bendrauti, bei metaduomenų (kur ir kada atliekami skambučiai ar siunčiamos žinutės) valdymas.
Pasak saugių komunikacijų programėlės „Wire“ vadovo Benjamino Schilzo, vartotojams skirtų programėlių naudojimas didelėse organizacijose yra rizikingas.
„Naudoti vartotojams skirtas programėles didelėse organizacijose iš tiesų yra rizikingas sprendimas. Jos tam tiesiog nėra sukurtos“, – teigė B. Schilzas.
B. De Waele tvirtino, kad kai kurios funkcijos, būdingos uždaroms institucijų sistemoms, būtų padėjusios apsisaugoti ir nuo pastarojo meto Rusijos šnipinėjimo kampanijos, vykdytos per „WhatsApp“ ir „Signal“.
„Pas mus, kadangi tai uždara aplinka, skirta tik valstybės tarnautojams, to taip pat galima išvengti“, – sakė jis.
Tuo pat metu skaidrumo aktyvistai šiuos pokyčius vertina kaip seniai reikalingus. Demokratijos ir atskaitomybės organizacijos ne kartą kritikavo praktiką, kai svarbūs sprendimai „paslepiami“ už šifruotų kanalų, o tokios funkcijos kaip dingstančios žinutės apsunkina sprendimų atsekamumą.
Viešojoje erdvėje minimas ir atvejis, kai Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pernai susidūrė su nepasitikėjimo balsavimu iš dalies dėl prieigos prie žinučių, kuriomis ji prieš daugiamilijardinį vakcinų sandorį esą apsikeitė su „Pfizer“ vadovu Albertu Bourla, tačiau jų nepateikė.
Įmonės, padedančios Europos valstybėms diegti vidinius sprendimus, sako pastaraisiais metais matančios aiškų pagreitį. „Element“ vadovas Matthew Hodgsonas teigė, kad per pastaruosius 12 mėnesių išaugo vyriausybių skubos jausmas.
Pokyčių spartėjimas siejamas su keliais rezonansiniais įvykiais, kai jautri komunikacija per įprastas platformas sukėlė politinių ir saugumo problemų, taip pat su incidentais, priminusiais Europos priklausomybę nuo JAV technologinės infrastruktūros.
Kita vertus, kai kurie ekspertai šią tendenciją vertina ir pragmatiškai: institucijos bando suderinti tai, kaip oficiali komunikacija turėtų vykti pagal taisykles, su tuo, kaip ji realiai vyksta kasdienėje praktikoje.
