Australijos Viktorijos valstijoje rastas netikėtas radinys – sena japoniška moneta, atskleidžianti mažai žinomą aukso karštinės laikų istorijos pusę. Specialistų teigimu, šis artefaktas siejasi su XIX amžiaus migracijos bangomis ir tikėtina, kad į žemyną pateko kartu su nuotykių ir aukso ieškotojais iš Japonijos.
Viktorijos valstijoje lobio ieškotojas Angusas Džeimsas aptiko gerai išsilaikiusią japonišką „Tempo Tsuho“ monetą, kurios nominalas – 100 mon. Manoma, kad ši moneta į Australiją galėjo patekti dar XIX amžiuje, kartu su migrantų srautais, kai šalis išgyveno aukso karštinę.
Aukso karštinės aidai
2026 m. sausio 25 d. Angusas Džeimsas socialiniuose tinkluose pasidalijo savo radinio nuotraukomis ir komentaru: „Niekada nežinai, ką rasi kitą kartą.“ Jo atradimas siejamas su Australijos aukso karštine, prasidėjusia 1851 metais.
Šis laikotarpis kardinaliai pakeitė žemyno demografinį veidą. Iki aukso atradimo Australijoje daugiausia gyveno britų baudžiamųjų kolonijų tremtiniai ir jų palikuonys, tačiau žinia apie aukso telkinius sukėlė tikrą žmonių antplūdį. Iki 1871 metų gyventojų skaičius išaugo nuo maždaug 430 tūkstančių iki daugiau kaip 1,7 milijono.
Nors dauguma atvykėlių buvo europiečiai, aukso karštinė pritraukė laimės ieškotojus ir iš kitų pasaulio regionų, tarp jų – ir iš Japonijos. Istorikų teigimu, būtent tokie migrantai galėjo atsivežti tuo metu Japonijoje apyvartoje buvusias monetas, tarp jų ir „Tempo Tsuho“.
Taip pat skaitykite:
Ką žinome apie šią monetą?
Rasta „Tempo Tsuho“ moneta buvo kaldinama Tokugavų šogūnato valdžios nuo 1835 metų. Ji cirkuliavo maždaug 40 metų, kol Meidži restauracijos laikotarpiu ją pakeitė jena.
Įdomi detalė – monetos dizaine matomi kiniški hieroglifai, atskleidžiantys stiprią Kinijos įtaką to meto Japonijos pinigų sistemai. Žodis „Tempo“ žymi to meto Japonijos valdymo erą, o „Tsuho“ reiškia „apytakos turtą“ arba tiesiog „valiutą“.
Šiandien tokios monetos yra labai vertinamos numizmatų kolekcijose, o pačioje Japonijoje jos neretai parduodamos kaip laimę ir sėkmę nešantys talismanai.
Šis radinys Australijoje ne tik praplečia žinias apie vietos aukso karštinės laikotarpį, bet ir primena, kokie globalūs buvo migracijos ir prekybos keliai dar XIX amžiuje.
