Iranas trečiadienį pareiškė, kad per paliaubų laikotarpį tarp JAV ir Irano pajėgų už laivų plaukimą per Hormūzo sąsiaurį norėtų rinkti mokestį kriptovaliutomis. Šio jūrų kelio atvėrimas – vienas svarbiausių taikos derybų punktų, kurios šeštadienį prasidėjo Pakistano sostinėje Islamabade.

Agentūra „Bloomberg“ dar kovo viduryje skelbė, kad laikinas mokestis už reisą galėtų siekti apie 1,85 mln. eurų.

JAV analitinio centro „Atlantic Council“ vertinimu, Irano planas už tranzitą per Hormūzo sąsiaurį atsiskaityti kriptovaliutomis yra vienas pirmųjų atvejų, kai kriptovaliutos bandomos naudoti kaip suvereni atsiskaitymo priemonė tokio masto operacijoms.

Rytų studijų centro analitikė Iwona Wiśniewska priminė, kad dėl Europos Sąjungos sankcijų Iranas faktiškai dar nuo 2012 m. buvo atjungtas nuo tarpbankinės ryšių sistemos SWIFT, kurią prižiūri Belgijos įmonė. Tokiu žingsniu tuomet siekta priversti Teheraną grįžti prie derybų ir nutraukti urano sodrinimą branduoliniams ginklams.

„Uždarymas tarptautinėms bankinėms operacijoms ir prieigai prie užsienio finansų rinkų privertė Iraną ieškoti alternatyvių tarpvalstybinių atsiskaitymų būdų, įskaitant kriptovaliutas, ką Teheranas daro jau ne vienerius metus“, – sakė I. Wiśniewska.

Anot jos, dabartinę situaciją komplikuoja tai, kad viena didžiausių Irano naftos pirkėjų yra Kinija, o joje privačios kriptovaliutos yra uždraustos. Pasak analitikės, sprendimu tampa Honkongas, kur tokio pobūdžio sandoriai yra įmanomi. Tuo pat metu Pekinas kuria skaitmeninę juanio versiją, siekdamas pasinaudoti „blockchain“ technologijos privalumais – mažesne priklausomybe nuo tarptautinių tarpininkų, operacijų greičiu ir mažesniais kaštais – tačiau kartu išlaikyti visišką kontrolę.

Kinija taip pat bando skaitmeninį juanį tarpvalstybiniuose atsiskaitymuose. „Tam kartu su Tailando, Jungtinių Arabų Emyratų ir Saudo Arabijos centriniais bankais bei kliringo banku Honkonge sukurta platforma mBridge, kuri padeda populiarinti skaitmeninį juanį“, – aiškino I. Wiśniewska.

Analitikės teigimu, Irano atveju sandoriai vyksta ne vien pasitelkiant privačias kriptovaliutas – čia matyti ir valdžios institucijų ar centrinių bankų vaidmuo. „Pasiūlymas mokėti už perėjimą per Hormūzo sąsiaurį kriptovaliuta – tai sprendimas, kuris ne tik leidžia apeiti sankcijas, bet ir disponuoti šiomis lėšomis nepriklausomai nuo tarptautinės finansų rinkos tarpininkų“, – pabrėžė ji.

Kovo mėnesį agentūra „Reuters“ skelbė, kad prasidėjus JAV ir Izraelio atakoms prieš Iraną per dvi dienas iš Irano kriptovaliutų biržų fiksuotas staigus kapitalo nutekėjimas, viršijęs 9,2 mln. eurų. Kartu augo ir vietos gyventojų susidomėjimas kriptovaliutomis. Remiantis didžiausios vietinės biržos „Nobitex“ duomenimis, 2026 m. balandį ji turėjo 11 mln. aktyvių klientų.

„Kai silpnėja pasitikėjimas nacionaline valiuta, kyla baimė dėl jos nuvertėjimo. Žmonės arba keičia ją į konvertuojamas valiutas, tokias kaip doleris ar euras, arba investuoja į kitus aktyvus – auksą ar kriptovaliutas – priklausomai nuo to, kas konkrečioje rinkoje prieinama. Irane prieiga prie konvertuojamų valiutų yra ribota, karo metu aukso kainos krito, todėl kriptovaliutų populiarumas išaugo“, – aiškino I. Wiśniewska.

Ji pabrėžė, kad kriptovaliutos sankcijoms apeiti naudojamos ir Rusijoje. Pasak analitikės, ši šalis jas pasitelkia ir nelegaliai veiklai užsienyje finansuoti, įskaitant šnipinėjimą, sabotažą ar samdomas žmogžudystes. Kriptovaliutomis naudojasi ir organizuotos nusikalstamos grupuotės bei narkotikų karteliai, siekiantys išvengti oficialaus pinigų judėjimo ginklų įsigijimo ar prekybos narkotikais sandoriuose.

„2024 m. Europos tarnyboms pavyko išardyti vieną schemą, kai su Maskva susiję subjektai keitė kriptovaliutas į fiat valiutas, gautas, be kita ko, iš narkotikų pardavimo Europoje per iš Dublino kilusį narkotikų kartelį. Operacijų vertė buvo vertinama milijardais eurų. Tinklas veikė daugiau nei 30 valstybių, į jį buvo įtraukta šimtai žmonių“, – teigė I. Wiśniewska.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad vyriausybių kontrolė kriptovaliutų atžvilgiu yra labai ribota. Pasak ekspertės, daugelyje valstybių ši rinka menkai reguliuojama, o valdžios institucijos ne visuomet turi aiškią strategiją, kaip reaguoti į augantį kriptovaliutų populiarumą.

I. Wiśniewska priminė, kad kriptovaliutos yra aktyvai, už kurių nestovi nei vyriausybės, nei tarptautinės organizacijos, o taip pat nėra vieno emisijos centro. Vartotojai, vengdami tarptautinių biržų, kurios reikalauja atskleisti asmens duomenis, gali mėginti išlaikyti anonimiškumą.

Galiausiai ji pabrėžė ir rizikas: kriptovaliutų rinka yra labai spekuliatyvi, jų vertę lemia pasiūlos ir paklausos santykis, o pačios kriptovaliutos nėra paremtos centrinių bankų garantijomis ar fiziniu turtu. „Nuotaikos gali pasikeisti akimirksniu, todėl kursų svyravimai būna itin dideli, o klientų patiriami nuostoliai – milžiniški“, – sakė analitikė.